Pačiame Latvijos pasienyje esančio Bučiūnų kaimo (Obelių sen.) žmonės vakarop skuba į laukus parginti gyvulių į tvartus. Vilkas jiems – ne juokingas nevėkšla pasakos herojus, o realus pasalūnas plėšrūnas. Daugelis kaimo žmonių su juo ir jo eibėmis yra susidūrę akis į akį – kas miške raišą vilkę sutiko, kam avį papjovė, veršį apdraskė. Ypač skaudžių nuostolių patyrę Laima ir Albinas Ročenkovai sako: „Per anksti šiemet vilkės pradėjo vaikus medžioklės mokyti. Gerokai per anksti…“
Betrūko, kad pro duris įeitų
Ankstų trečiadienio rytą L. ir A. Ročenkovai pasigedo savo avies. Baltavilnė buvo pririšta prie pat namų, vos keli žingsniai nuo tvarto. Ta pievos vieta, kur siekė gyvulio pasaitas, – ištrypta iki juodos žemės. O avies – nė ženklo.
„Vyras nuėjo avies ieškoti į vieną pusę, aš – į kitą. Pakėliau akis į dangų ir Dievulio paprašiau: nuvesk, kur mano avelė. Kažkokia mistika, bet tą pačią akimirką suskambo mano telefonas. Skambino vyras: ateik, avelė čia. Supratau, kad nutiko kažkas baisaus“, – sakė moteris.
Vilkų persekioto gyvulio pėdsakus nesunku atsekti: pievoje – kuokštai išplėštos baltos vilnos, tolėliau – juodos kraujo dėmės, iškąstos mėsos gabalėliai, išdraskytų žarnų likučiai. „Taip vilkai medžioja: kanda aukai į pilvą, išplėšia vidurius ir veja tol, kol ji nusibaigia“, – aiškino A. Ročenkovas.
Kruvina vilkų puota buvusi baisi, tad kol atvyks policija, tėvai saugojo nelaimės vietą, kad prie jos neprisiartintų nė vienas iš keturių šeimos mažylių. „Jiems labai rūpėjo pažiūrėti. Bet tokie vaizdai – ne vaikų akims“, – sakė A. Ročenkovas. Jis vilkų pėdsakais nusekė iki artimiausio krūmyno, tačiau jame pėdų jau nebematyti…
Šeima nesitikėjo, kad vilkai bus tokie įžūlūs ir puls gyvulius gana didelio kaimo pakraštyje, prie pat sodybos ir žmonių. „Tuoj jie ims į duris belstis ir ėsti prašyti“, – svarstė pašnekovas.
Daugiau šeštadienio GR
Lina DŪDAITĖ
