1948-ųjų „Tarybinis Rokiškis“
Lina DŪDAITĖ
1948 m. rajono laikraštis rokiškėnus lankė triskart per savaitę: antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Jo puslapiuose – žemės dalybos, vietos valdžios rinkimai. Gausėjo iliustracijų ir nuotraukų, o redakcijos kolektyvas ir bendradarbiai vis drąsiau po straipsniais skelbė savo pavardes.
Neturėjo aukštojo išsilavinimo
1948 m. „Tarybinį Rokiškį“ redagavo atsakingasis redaktorius Anatolijus Fainbliumas. Redakcija buvo įsikūrusi miesto aikštės 22-ajame name, o spaustuvė – Vytauto Didžiojo gatvės 39-ajame name. Laikraščio tiražas siekė apie 5 tūkst. egzempliorių.
Diplominiame darbe „Rokiškio rajono spaudos istorija“ Stanislovas Varneckas rašė, kad 1947–1950 m. redakcijoje dirbo dešimt žmonių, tačiau nė vienas neturėjo aukštojo išsilavinimo ir didesnės žurnalistinio darbo patirties. Trūko ir darbo priemonių: redakcija neturėjo savo transporto, po rajono įstaigas, įmones jos darbuotojai važinėjo kitų įstaigų transportu, eidavo pėsčiomis.
Įpusėjus 1948-iesiems, laikraštis ketino tūkstančiu egzempliorių padidinti tiražą, paskelbė konkursą spaudos platintojams, jiems žadėjo vertingus daiktinius prizus. Tačiau liepos viduryje laikraščio tiražas sumažėjo net per pusę, iki 2 tūkst. 500 egzempliorių.
Telkė neetatinius bendradarbius
Tačiau entuziastų rašyti nerūko, telkėsi neetatiniai bendradarbiai. 1948 m. spalio 1 d. sušauktas pirmasis apskrities „darbininkų ir valstiečių“ korespondentų suvažiavimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 400 asmenų. Spalio 5 d. „Tarybinio Rokiškio“ numeryje spausdinamos suvažiavimo delegatų kalbos. Štai Kiselovičius teigė, kad neetatiniai korespondentai patiria spaudimą ir sulaukia grasinimų. Keliuotis siūlė daugiau dėmesio skirti jauniesiems rašytojams ugdyti. Pasitaikė ir atviro nesantaikos kurstymo, sąskaitų suvedinėjimo: „Kaipo partinis darbuotojas, apskrities laikraščiui darau rimtą priekaištą dėl per mažo, neryškiai nušviečiamo apskrities partijos gyvenimo bei komunistų vaidmens pokarinio stalininio penkmečio statyboje. Taip pat mūsų laikraščio skiltyse per silpnai atsispindi dabartiniu metu vykstanti klasinė kova kaime, neužtektinai matosi ir buožinių nacionalistų bei reakcinės katalikų bažnyčios dvasininkijos tikrasis veidas, jų antiliaudiška kruvina veikla“, – suvažiavime kalbėjo partinis darbuotojas Filimonovas.
Nuotraukos iš rajono gyvenimo
1948 m. laikraštyje pasirodė korespondentų darytos rajono žmonių nuotraukos. Štai sausio 15 d. numeryje jų išspausdinta net keturios. Į V. Paškevičiaus fotoobjektyvą pateko dvylikos vaikų mama namų šeimininkė Šešelgienė. Jis taip pat užfiksavo Rokiškio I gimnazijos mokytojus Naką ir Katiną, skaitančius agitacinę literatūrą bei darbininko sūnų Semeževičių, sprendžiantį trigonometrijos uždavinį. O štai gimnazijos moksleivės Donė Gagiškytė ir Genė Dilytė fotografui teigė jau žinančios, už ką balsuos vietos Tarybų rinkimuose – už stalininio komunistų ir nepartinių bloko kandidatus. Kitame numeryje – vėl nuotraukos iš gimnazijos bei rinkimų apylinkių. Dabar tik šypseną kelia anų dienų rinkimų vajus: Panemunėlio mašinų-traktorių stoties dirbančiųjų kolektyvas garbingai tesėjo žodį: iki rinkimų suremontavo savo traktorius. Tik kažin kam viduržiemį tų traktorių galėjo prireikti…
Didžiųjų politikų kalbos
Kaip ir ankstesniais metais, „Tarybiniame Rokiškyje“ netrūko proginių V. Molotovo, J. Stalino kalbų.
Valstiečiai ir darbininkai buvo raginami pirmąjį sovietinės Lietuvos penkmetį baigti per ketverius metus. Tai buvo sunkiai įgyvendinama užduotis: pramonė vos kūrėsi, žemės ūkyje stiprėjo kolektyvizacija ir šios permainos nedavė galimybės didinti darbo našumo. O rajono žmonės, kaip įmanydami, vengė vykdyti pyliavas, atlikti miško ruošos prievoles. Štai sausio pabaigoje pieno ruošas ėmė tiekti daugiau kaip… pusė Panemunėlio valsčiaus ūkininkų. Tuo pat metu skundžiamasi, kad Obelių valsčiaus Ignotiškio miške medienos išvežimo planas įvykdytas vos 45 proc., o gamyba nė nepradėta. „Šioje apylinkėje randasi eilė buožių (Saulienė Teresė ir kt.), kurie savo sabotažiškais veiksmais kenkia šios svarbios kampanijos sėkmingam vystymui, neįsijungdami į miško ruošą, tačiau nieko nedaroma jų sabotažui sutramdyti“, – teigiama sausio 29 d. K. Kučinsko žinutėje „Ignotiškio apylinkėje žlugdoma miško ruoša“.
Kiekviename numeryje – kolektyvizacija
1948 m. – kolektyvizacijos metai. Kovo 28 d. „Tarybinio Rokiškio“ numeryje pasirodė Lietuvos TSR Ministrų tarybos ir Lietuvos KP (b) Centro komiteto nutarimas „Dėl kolektyvinių ūkių organizavimo respublikoje“. Nuo šio nutarimo kiekviename laikraščio numeryje buvo skelbiami straipsniai, įrodantys kolūkių pranašumus ir jų naudą žemdirbiams. Suaktyvėjo ir puolimas prieš katalikų dvasininkiją. Balandžio 4 d. straipsnyje „Išdavikiška klerikalų užsienio politika buržuazinėje Lietuvoje“ katalikų bažnyčia kaltinama nebūtomis nuodėmėmis: unijos su Lenkija gaivinimu, ryšiais su Vokietija bei aktyviu užsienio politikos formavimu, nors iš tiesų dvasininkai į ją nesikišo.
Apie 1948 m. gegužės 22 d. šalį sukrėtusį didžiausią gyventojų trėmimą į Sibirą – operaciją „Vesna“ („Pavasaris“) – nė ženklo.
Futbolo batų pėdsakais
Ir 1948 m. „Tarybiniame Rokiškyje“ išliko „Literatūros puslapis“. Jame –garsių Lietuvos rašytojų kūryba, pažintis su rusų literatūros klasikais, rajono kultūrinio gyvenimo aktualijos. Retkarčiais pasirodydavo žinučių ir iš rajono sporto gyvenimo, tačiau jos nebuvo reguliarios. Tačiau jau kovo pabaigoje rajono laikraštis itin griežtai kritikavo Rokiškio apskrities Sporto bei kūno kultūros komitetą už neveiklumą. Kliuvo jam už daug ką: ir už organizacijų neveiklumą, ir už nukniauktą medžiagą futbolo batams. „Buvęs Sporto ir k. kultūros k-to pirmininkas drg. Mociūnas J., atsivežęs iš Vilniaus medžiagą futbolui lošti batų įsigijimui, ją atidavė paskiriems pažįstamiems, kurie sau pasisiuvo paprastus batus, o žaidėjai, vasaros metu susirinkę aikštėje su kitų miestų komandomis, ieškodavo iš pašalinių asmenų stipresnių batų futbolo lošimui…“ – rašoma kovo 31 d. straipsnyje „Vystyti sportinį sąjūdį – neatidėliotinas uždavinys.
1948 m. „Tarybinio Rokiškio“ numeriuose – rajono žmonių nuotraukos. N. Byčkovskio nuotr.
