***
Kažkodėl šiemet nemačiau nė vieno „čigono“ ar „žyduko Lietuvos“. Ir į duris nesibeldė, bent kol namie buvau. Gal ne tada ir ne ten vaikštinėjau, o gal žino, kad neturiu kada kepti blynų. Kartais įkyrūs, bet vis tiek gražūs man būdavo tie vaikai. Gal stokodavo pašėlimo ir fantazijos, kad pamačius pačiam norėtųsi išsipaišyti juokingą veidą ant rimto ir pasileisti per kiemus, bet gražūs. Mano kaime, Čedasuose, prisimenu, „čigonais“ eidavo ir per Naujus metus. Būdavo net kiek baisu, bet paskui labai juokinga, kai jau atpažindavai, kas už kaukės slepiasi. Ir tai nebūdavo vienodi atėjimai, viskas juose rėmėsi improvizacija, kaip ir daug kas liaudiniuose persirengėliuose. Vis pagalvoju, kad ne tik jaunesnioji aktorių karta nebemoka improvizuoti, bet ir visuomenė. Gal visi įsitempę?
Reikia daugiau džiazo. Visur.
***
Anądien pamatė mane fotografuojantį Užgavėnes Kultūros centro mažojoje salėje viena organizatorių ir paprašė nerašyti apie šventę nieko negero. Neparašiau negero, bet ne dėl to, kad prašė. Ir ne dėl to, kad iš prašymo pajutau, jog ne visiems tokia kamerinė Užgavėnių forma patinka. Mane žavi tie, kurie turi drąsos daryti kitoniškai, kurti naujas, kitokias formas. Arba atgaivinti primirštas. Žavi tie, kas kasmet švenčia kitaip. Be to, tikiu Kultūros centro folkloro fanatikais. O, pavyzdžiui, „Gastautos“ vadovės Nidos Lungienės, tikiu, nė verste nepriverstum ką nors daryti nemūsiškai, neaukštaitiškai, nerokiškietiškai.
Švenčiantis žmogus pats savaime yra geras, net jei ir kiek per daug įsisiautėja.
Tik iš kur ta baimė švęsti „neteisingai“, tai yra, ne taip, kaip kokia nors valdžia nori ar tikisi? Švenčiantis žmogus pats savaime yra geras, net jei ir kiek per daug įsisiautėja. Arba atvirkščiai – net jei šventės siautuly sėdi kamputyje ir ašarą braukia. Tik visokiems linksmybių organizatoriams tas kamputyje sėdintis – tragedija.
***
Vokiečiai mėgsta Užgavėnių karnavaluose nešioti ir vežioti politikų stovylas bei kaukes. Ir pas mus tokių persirengėlių šiemet atsirado. Vienas persirengė naujosios JAV prezidento administracijos klerku ir žinomą Lietuvos politiką apgavo. Tas net į oro uostą nulėkė, nesupratęs, kad kaukės dalija tik netikrus bilietus.
Kaip atskirti žmogų nuo kaukės šitame politiniame teatre? Gal neprarasti autoironijos ir nesusireikšminti pernelyg. Arba, kaip mano mama sako, „nevaidinti šikančio katino“.
***
Aš jau pasiilgau laikų, kai didžiausia pasaulio problema buvo klimato kaita. Tik apie ją visos spaudos jau tyli, nors žiema pasibaigė beveik nė neatėjusi.
Kalendorinė žiema baigėsi, astronominei liko trejetas savaičių, o tarptautinėje politikoje žiema spigina taip, kad maža niekam neatrodo. Ir šitos žiemos pabaigos gali tekti laukti ne iki Velykų ir net ne iki šviežių bulvių.
Duok Dieve, kad klysčiau.
