Investicija į save
Šeimą įvairiais sveikais patiekalais lepinanti V. Šablinskienė šypteli, kad produktų atranka jau yra „įaugusi“ į šeimos kasdienybę: „Čia nėra taip, kad „tingiu ir nedarysiu“. Šis procesas – kaip sportas, joga – kai pradedi, nebenori nieko keisti. Aš pati analizuoti, ką valgau, pradėjau seniai, nes tikrai nebuvo tas pats, ką renkuosi. Visgi kai laukiausi pirmosios dukrelės, atsirado dar didesnis sąmoningumas: kaip galima dėti į save kažką blogo, kai visa tai pereis mano vaikui?“.
Sąmoningumas, anot pašnekovės, visų pirma reiškia tai, kad kasdieniam stalui šeimininkė renkasi ekologiškus ar naminius vaisius bei daržoves, mėsą, pieną, kiaušinius. Visa tai V. Šabliskienė gauna iš jai jau žinomų ir patikimų asmenų. Pašnekovė pasakojo, kad pradžioje vyko „tiekėjų“ paieškos, bet dabar jau turi žinių „bagažą“ ir juo naudojasi: „Kažkas siūlo savo auginamų vištų kiaušinius, kitas – galvijų mėsą, daržovių ir vaisių kažkiek stengiamės užsiauginti patys. Žiemos metu jų neperkame iš masinių prekiautojų, nes pastarieji jas atsiveža iš tų pačių bazių. O mitybos racioną papildydama kruopomis, parduotuvėje žiūriu ženklinimą ant pakuočių. Taip, ne visa produkcija mūsų mityboje yra išskirtinai ekologiška, tačiau didžioji dalis – naminė, ir tikrai kur kas sveikesnė, nei esanti prekybos centruose“.
Aktualu, jei domiesi
V. Šablinskienė patvirtino, kad naminiai ir ekologiški produktai savo skoniu labai skiriasi nuo įprastų.
„Nors žmonės sako, kad nėra skirtumo kiaušiniai naminiai ar pirkti iš paukštyno, bet man – yra. Kalbant apie mėsą nepamenu, kada apskritai pati valgiau ar ruošiau pirktą prekybos centre, tačiau galiu pasidalinti vienu pavyzdžiu: laukdama svečių kepiau orkaitėje vištieną. Paragavę patiekalo svečiai iš karto įvertino skonių skirtumus. Stebėdamiesi sakė, kad čia kažkokia kitokia mėsa, nes – kitoks skonis. Sužinoję, kad vištiena – ekologiška, patvirtino, jog patiekalas – skanesnis“, – pabandyti paieškoti skirtumų kvietė pašnekovė.
Moteris šyptelėjo suprantanti, kad tikrai ne visiems yra svarbu tai, ką valgo, nes svarbiausiu rodikliu jie laiko „skanumo“ kriterijų. Ji prisiminė ir atvejį, kai namuose ruošto jos deserto paragavusi viena moteris tą pasakė tiesiai šviesiai: „Yra žmonių, kurie nekreipia dėmesio į produkto sudėti, nes jiems svarbu, kad – skanu. Ir tai daug ką pasako… O frazę: „Mano gyvenimui užteks“ na, aš vertinu skeptiškai, nes ateis laikas, kada bėdų bus pridaryta tiek, kad jau nebebus kaip jų ištaisyti. Mes, visuomenė, vartojame per daug perdirbtų produktų, kurie pilni pridėtinio cukraus ir miltų“.
Alternatyvų gausa
Akyliai savo šeimos mitybą stebinti rokiškėnė ragino ir visuomenę atkreipti dėmesį į tai, ką vartoja ir kiek.
„Maistas šiais laikais yra baisus: paruoštukai, užkandukai, į kuriuos pridėta galybė skonio stipriklių, kad vartojimas būtų kiek įmanoma intensyvesnis ir vaikai, net ir suaugusieji, nuolatos viso to norėtų. Kai paskaitai produktų, skirtų vaikams, sudėtį, net nėra aišku iš ko jie pagaminti – nėra ten nei maistinių medžiagų, nei vertingų savybių. O sudedamųjų dalių pavadinimai surašyti tokie, kurių net nesupranti nepaieškojęs internete. Baisu. Apie kokius vitaminus ir kokią naudą vaikų sveikatai mes galime kalbėti?“, – retoriškai klausė pašnekovė.
V. Šabliskienė neslėpė neapribojusi savo vaikams saldumynų, tačiau renkasi juos tik sveikus arba gamintus pačios: „Saldainiai tikrai turi alternatyvų, tai – ne problema šiais laikais. Mes renkamės kitokius saldainius, ne tuos, kuriuos vartoja masė. Gal tos papildomos energijos jiems ir reikia, bet aš viską darau pati: gaminu namuose ledus, džiovintas pastiles, naminį juodąjį šokoladą, guminukus, desertus ir t.t. Viską darau be pridėtinio cukraus ir miltų. Tikrai įdomių dalykų galima padaryti iš natūralių produktų. Paimkime, kad ir, datulę. Jei žiūrime į gliukozės svyravimus, taip, ji kelia šį rodiklį, bet ji turi ir gerų savybių. Vaisiai juk savyje turi tikrai nemažai cukraus, bet jis yra natūralus. Tad visai chemijai tikrai yra sveikesnių alternatyvų“.
Nelygino, bet gal kiek mažiau
Alternatyvų, anot šeimininkės, gausu ne tik desertų meniu. Moteris namuose šeimai ruošia įprastus patiekalus, tik tam renkasi ne visiems įprastus produktus: pavyzdžiui, pasiilgusiems blynų, paįvairina iškepdama sveikesnių – grikių ar lęšių.
Paklausta, ar sveikus produktus vartojančios keturios dukros serga mažiau – juk moksliniai tyrimai tą liudija – mama negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti sakydama, kad neanalizavo šio fakto, visgi pasidžiaugė, kad šiais metais dar nei viena nesirgo, nors rajone vaikų sergamumo rodikliai stipriai kyla. Šeimos narių atsparumą ligoms V. Šablinskienė taip pat stiprina natūraliais būdais: rudenį vartoja trintas spanguoles su česnakais bei kitais natūraliais vitaminais iš gamtos. Keturių vaikų mama atkreipė dėmesį, kad stipresniam imunitetui įkatą daro ne vien sveika mityba: „Manau, tai yra viso ko visuma: ar vaikai skatinami grūdintis, ar pakankamai laiko leidžia laike, kiek aktyviai juda. Mes stengiamės su vyru rodyti pavyzdį grūdinimosi klausimu – visada lendame apsiprausti po šaltu dušu ir to mokome mergaites. Tad kasdieninį apsiprausimą po dušu ar pirties procedūrą užbaigia po šalto vandens srove“.
Apie „auginančius“ porduktus
Atsakingą požiūrį į tai, ką vartoja, V. Šablinskienė skiepija ir vaikams: „Tikrai kalbame apie tai, kad reikia stebėti, ką dedi į burną. Mūsų mažiausioji jau drauges moko, ko nereikia valgyti sakydama: šitas maistas – neaugina, o šitas – augina (juokiasi – aut. past.). Jie juk labai grietai nugirsta ir „pasigauna“ suaugusiųjų žodžius. O mergaitės ir pačios jau jaučia skirtumus tarp sveikų produktų ir tų, kuriuose yra sintetinių priedų. Mes namuose valgome namines pieniškas dešreles. Yra ūkininkai, kurie jas daro, ir mes renkamės jas. Žinoma, kažkiek tam tikrų priedų gaminyje yra, bet tikrai mažiau, ir grįžusios iš darželio jos man sako, kad tos įprastos pieniškos dešrelės buvo neskanios. Jos jau yra įpratusios prie sveikesnių produktų ir tikiuosi, šį požiūrį išlaikys“.
Anot tėvelių, jų tikslas nėra riboti vaikus, o išmokyti juos sąmoningai rinktis ir suformuoti teisingus įpročius.
Užs. Nr. R1717
Projektą ketverius metus iš eilės vykdo RRŪS, o jį koordinuoja pirmininko pavaduotoja Lina Meilutė-Datkūnienė (GR nuotr.).
