– Lietuvos įmonės skundžiasi aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumu. Ypač regionuose. Dalis mūsų aukštųjų mokyklų parengtų jaunų specialistų, suvilioti geresnių uždarbių, išvyksta dirbti į užsienį. Kokia situacija jūsų įmonėje?
– Kol kas specialistų mūsų įmonėje netrūksta, bet motyvuoto, iniciatyvaus jaunimo visuomet laukiame, sudarome visas sąlygas studentams čia atlikti praktiką. Dažniausiai dalis jų įmonėje ir pasilieka. Tie, kurie iš tiesų domisi naujausiomis žemės ūkio technologijomis, moderniais techniniais sprendimais ir savo ateitį sieja su šia sritimi. Tokiems mūsų įmonės durys visuomet atviros.
– Ar nesunku jaunimą prisivilioti į regioninį miestą?
– Norintiems savo ateitį sieti su žemės ūkio technika, nuolat tobulintis šioje srityje, siekiantiems karjeros, mes turime ką pasiūlyti. Ir vienas geriausių darbo sąlygų Lietuvoje, ir įvairius seminarus, mokymus užsienio šalyse, ir tikrai gerą atlyginimą. Tačiau būsimieji specialistai taip pat turi norėti realizuoti save šioje srityje, nebijoti iššūkių ir kantriai siekti rezultato.
– Vis dėlto dalis praktikantų įmonėje pasilieka, neišsigąsta gyvenimo provincijoje. Ko jie gali tikėtis? Kokio atlyginimo? O kokius reikalavimus jiems keliate? Kokių specialybių darbuotojai dirba „Ivabaltėje“?
– Daugiausia įmonėje dirba vairuotojų, po to – inžinierių, na, ir – vadybininkų. Kvalifikuotas mechanikas mūsų įmonėje uždirba 1600 eurų atskaičiavus visus mokesčius. Motyvuotiems ir darbštiems kilti karjeros laiptais pas mus nesunku. Bet mes ieškome techniškai išprususių, savo sritį gerai išmanančių specialistų. Pageidaujame, kad gerai mokėtų tiek anglų, tiek rusų kalbas, nes nuolat siunčiame į mokymus užsienyje. Be to, esame kaimynystėje su Latvija, turime savo filialus Baltarusijoje, Latvijoje, kur reikalinga rusų kalba. Vis dėlto sunku surasti jauną žmogų, kuris gerai mokėtų ne tik anglų, bet ir rusų kalbą. Žinoma, jauniems specialistams kyla klausimų ir dėl gyvenimo provincijoje. Pavyzdžiui, iškyla modernaus būsto problema, vaikų užimtumo klausimas. Todėl „Ivabaltė“, „Rokiškio sūris“ ir „Lašų duona“ ruošiasi savo specialistams statyti modernų daugiabutį, patrauklų gyventi jaunoms šeimoms.
– Ar modernios technologijos, kurioms aptarnauti reikalingi jas išmanantys specialistai, baigę šiuolaikinius mokslus, skverbiasi į visos Lietuvos žemės ūkį? Ar Rokiškio rajonas neatsilieka šioje srityje?
– „Ivabaltė“ dirba jau daugiau kaip du dešimtmečius. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, pastebime tendenciją, kad ūkiai stambėja, didėja gyvulių bandos, todėl atsiranda vis daugiau galingos, našios technikos jiems aptarnauti, mažėja darbuotojų, bet jie – brangiau apmokami, nes jų kvalifikacija turi būti aukštesnė. Šiemet pradėjome prekiauti 500 arklio galios ratiniais traktoriais, kurių poreikis dar prieš dešimtmetį Lietuvoje buvo nedidelis. Tik pradėję prekiauti, tokius galingiausius „Fendt“ ženklo traktorius pardavėme keturis, tačiau jų poreikis yra didesnis. Stambūs ūkiai, turintys tūkstantį hektarų ir daugiau, nebegali apsieiti be šiuolaikinių technologijų. Taip yra ir Rokiškio rajone, kur taip pat yra stambių mišrių ar gyvulininkystės ūkių. Tik stambūs ūkiai gali konkuruoti šiuolaikinėje rinkoje, nes tik tokie yra našūs. Pavyzdžiui, Amerikoje ūkiai, turintys mažesnes kaip trijų šimtų karvių bandas, neišsilaiko. Mes dar bandėm išsilaikyti su 70 karvių bandomis, bet neseniai praėjusi krizė parodė, kad mažesni ūkiai neišgyvena. Arba reikia stambinti ūkius, arba atsisakyti šio verslo.
– Vadinasi, „Ivabaltė“ labai teisingame kelyje? Juk stambėjant ūkiams, jiems reikės vis galingesnės ir modernesnės technikos?
– Mes savo klientams nuolat stengiamės pasiūlyti techninių sprendimų, kaip sumažinti gaminamos produkcijos savikainą, efektyvinti žmogiškųjų išteklių naudojimą, kaip darbus atlikti kokybiškiau. Dabar beveik 80 proc. traktorių parduodame su išmaniosiomis technologijomis, su automatinėmis vairavimo sistemomis. Toks traktorius leidžia automatizuoti ištisus technologinius procesus, ne tik jų atskiras dalis, neleidžia, kad liktų neapdirbtas net mažiausias dirvos lopinėlis. Tada ir kokybė išauga. Viskas šimtu procentu apdirbta, patręšta, nupurkšta, nelieka ligų, kenkėjų, taigi ženkliai didėja našumas, efektyvumas, mažėja veiklos sąnaudos.
– Vadinasi, žemės ūkyje paklausiausi išmaniąsias technologijas suprantantys ir valdantys specialistai?
– Taip, reikia operatorių, kurie dirba su išmaniąja technika, bet tokių specialistų reikia ir mums, nes mes tą techniką aptarnaujame, paruošiame, jeigu prireikia – remontuojame.
– Kuriame Lietuvos regione telkiasi stambiausi ūkiai?
– Ten, kur derlingiausios, geriausios žemės: Pasvalyje, Pakruojyje, Joniškyje, Kėdainiuose, Kauno r., Panevėžio r., Šakiuose, Marijampolėje. Čia įsikūrę vieni pažangiausių augalininkystės ūkių. Jiems parduodame galingiausią techniką. Tuo tarpu Žemaitija turi savo specifiką – ten daugiausia susitelkę gyvulininkystės ūkių, kuriuose naudojama jų poreikius atitinkanti technika. Rokiškyje nėra derlingų žemių, todėl augalininkystės ūkiai čia negali pasiekti tokį našumo rodiklį, kaip, tarkim, Pasvalyje. Mūsų rajone vyrauja gyvulininkystės ir mišrūs ūkiai.
– O Rokiškio rajono ūkininkai – visi jūsų klientai?
– Ne, ne visi. Tik didieji. Mūsų klientų ūkiai prasideda nuo 500 ha. Smulkesniam ūkiui brangi galinga technika neatsiperka. Bet ir Rokiškyje, kaip ir visur, ūkiai stambėja. Juk, tarkim, grūdų kaina jau dvidešimt metų nesikeičia, o trąšos, augalų apsaugos priemonės ir degalai nuolat brangsta. Norint dirbti pelningai, ūkiai turi didinti našumą, efektyvumą, turi stambėti, naudoti šiuolaikines technologijas.
– Kokiomis lėšomis ūkininkai įsigyja tokią brangią techniką?
– Dalis naudojasi Europos Sąjungos teikiama parama, didieji, beveik 80 proc., techniką įsigyja lizingu, naudojasi bankų paskolomis, bet yra ir perkančiųjų savomis lėšomis.
– „Ivabaltė“ prekiauja ir naudota technika. Ar ji paklausi?
– Dirbame vieno langelio principu, o tai reiškia, kad apimame abu rinkos segmentus: ir naujos, ir naudotos technikos. Tie, kurie iš mūsų perka naują techniką, pageidauja, kad iš jų nupirktume naudotą. Savo ruožtu technika atnaujinama kas penkeri metai, nes nuolat atsiranda naujovių. Todėl ir šiai sričiai turime skirti dėmesį, atpirktai technikai rasti tolesnius jos naudotojus, sutvarkyti visus įsigijimo formalumus, įskaitant finansinius. Juk „Ivabaltė“ ne tik parduoda techniką, bet ir sutvarko jos finansavimo klausimus.
Kokio ženklo technikos daugiausia parduodate?
– Didžiąją apyvartos dalį sudaro prekyba „Fendt“ traktoriais, nes tai brangios mašinos.
– Kokia situacija Latvijoje, Baltarusijoje, kur „Ivabaltė“ turi savo įmones? Latvijoje turite SIA „Ivabalte Agro“, Baltarusijoje – ČTUP „IvabalteBel“?
Palyginti su Lietuva, Latvijoje yra skirtumų. Įstatymai buvo ne tokie palankūs žemdirbiams. Latvijos ūkininkai kur kas daugiau pasiėmę paskolų. Palyginti daug žemės ūkio naudmenų čia valdo užsieniečiai. Apie 30 proc. ūkių priklauso ne latviams, todėl čia žemės ūkis iš dalies prarado nacionalinį veidą. Tuo tarpu Lietuvoje užsieniečių valdomų ūkių yra vos du procentai. Baltarusijoje dar kita situacija – čia realiai tik du procentai ūkių yra privatūs. Visa kita – kolūkiai, kurie technika aprūpinami centralizuotai. Visos žemės ūkyje pagaminamos produkcijos savikaina Baltarusijoje dar labai didelė, modernios technologijos naudojamos ne taip, kaip turėtų būti, o požiūris į jas – valdiškas.
– Jūs verslą vystote ir jam vadovaujate regione. Ar yra dėl to sunkumų?
– Ne tik regione, bet apskritai Lietuvoje mažėja gyventojų, todėl vertinant bendras perspektyvas, jos – nekokios. Investuotojams tampame nepatrauklūs, nes jie vertina daug dalykų prieš investuodami, įskaitant rinkos dydį. Mažos rinkos niekam neįdomios. Regione yra ir papildomų sunkumų, bet svarbiausia, kad nėra formuojama ilgalaikė regionų politika. Tenka patiems verslininkams to imtis, tą ir darome. Rokiškio verslo klubo iniciatyva jungiasi Aukštaitijos regiono verslo struktūros, kartu ieškodamos galimybių, kaip geriau formuoti regioninio verslo politiką.
Rasa SKUODYTĖ
Užs. 774
