1945-ųjų metų laikraštis. Koks jis?
Korespondentė Lina DŪDAITĖ
1945-ieji rajono laikraščiui – augimo metai. Pradžioje jis buvo leidžiamas dukart per savaitę, pabaigoje skaitytojus lankė triskart. Jame – sunkių pokario metų rajono aktualijos: pyliavos, kolektyvizacija, šaukimai į Raudonąją Armiją.
Pokario aktualijos
Kaip ir 1944 m., „Tarybinį Rokiškį“ redagavo Jonas Vasiljevas. Tačiau balandžio pabaigoje jis paliko šį postą ir laikraščiui ėmė vadovauti Redakcinė kolegija. O štai apie korespondentus bei kitus redakcijos darbuotojus laikraštyje žinių nėra: straipsniai arba anoniminiai, arba pasirašyti inicialais, slapyvardžiais.Laikraštyje dar nebuvo iliustracijų ir nuotraukų, mat jų parengimas spaudai užtrukdavo ir tokią prabangą sau galėjo leisti tik didieji šalies dienraščiai. Metų pradžioje „Tarybinio Rokiškio“ numeris kainavo 20 kapeikų. Nuo metų pradžios laikraštis buvo leidžiamas trečiadieniais ir šeštadieniais, nuo kovo – antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Užtat sumažėjo jo apimtis – vietoj 4 puslapių beliko du. Tačiau prireikus spausdinti oficialią informaciją, „Tarybinio Rokiškio“ apimtis buvo didinama net iki 8 puslapių. Laikraštis vis dar ėjo nereguliariai: štai jo 23 numeris pasirodė kovo 24 d., o 24-asis – tik balandžio 3 d.
Skaudžios temos
Pirmasis 1945 m. „Tarybinio Rokiškio“ numeris pasirodė sausio 6-ąją. Jame nejusti šventinės nuotaikos. Vedamajame straipsnyje „Kiekvieno piliečio pareiga 1945 metais“ vietoj sveikinimų ir linkėjimų, rajono žmonėms primenamos jų prievolės naujajai šalies valdžiai: „Naujieji metai reikalauja iš mūsų, kad visi pilnai suprastume ir įsisąmonintume gyvenamojo momento svarbumą ir karo meto pareigas. Taigi, kiekvienas darbininkas privalo kuo rimčiau atsiduoti savajam darbui, šalinti okupantų paliktą netvarką ir simuliacijos ydą, pakelti kuo aukščiau savo darbo našumą, nes tik darbu daug kas galima laimėti. Valstiečio pareiga visomis išgalėmis atlikti tai, ko reikalauja nauja vyriausybė. Praėjusiais metais daug neryžtingumo ir apsileidimo buvo pastebėta pas valstiečius prievolių pristatyme. To neprivalo būti šiais metais. Priešingai, visi valstiečiai uždėtus valstybės privalomus pristatymus ir visa kita turi išpildyti su didžiausiu stropumu, kad būtų verti tarybinio piliečio garbės, o tuo pačiu bus didelė parama Raudonajai Armijai, kuri neša taip visų laukiamą pergalę ir taiką.“Čia pat spausdinamas pranešimas, kaip rajono ūkininkams tas pyliavas įvykdyti: neišgalintys pristatyti reikiamo pieno kiekio, gali valstybei už jį atsilyginti rūkytais lašiniais ar lydytais kiaulių taukais. Valstybė buvo išranki: priėmė tik itin geros kokybės produktus: „Nepriimami kiaulių papilvių lašiniai, surūdiję ar kitaip sugedę, išspausti arba nuriebalinti, labai stora oda, buvusių kuilių lašiniai ir visai švieži nesūdyti minkšti lašiniai.“ Tam, kad rajono ūkininkai neužmirštų pristatyti pyliavas, valdžia pateikė jų vykdymo 1944 m. statistiką. Mėsos ir pieno žemdirbiai negailėjo: štai kamajiškiai pristatė net 130 proc. reikalaujamo pieno kiekio, jūžintiškiai – 101 proc. mėsos. O štai dalintis grūdais su valstybe jie nenorėjo: Pandėlio ūkininkai įvykdė tik 25 proc. šios pyliavos.Sausio pabaigoje pasirodė pirmosios žinios apie nubaustus ūkininkus, kurie nevykdė valdžios reikalavimų. Sausio 27 d „Tarybiniame Rokiškyje“ išspausdintas straipsnis „Nubausta buožė Budrevičienė Marė už prievolių nevykdymą“. Vasario 3 d. laikraštis pranešė, kad už tą patį nubaustas buvo ir Juozas Adomėlis. Po savaitės laikraštyje paskelbta, jog Didsodės kaimo ūkininkė Emilija Stasiukienė už pyliavų nevykdymą buvo nubausta milžiniška – net 46 tūkst. rublių bauda.
Apie atkuriamą pramonę
1945 m. laikraščio numeriuose atsispindi ir kita skaudi tų metų aktualija: žemės perdalijimas, arba, kaip tuomet rašyta, grąžinimas buvusiems naujakuriams. Norėdama sparčiau atstatyti sugriautus miestus ir kaimus, pirmaisiais pokario metais sovietinė valdžia netgi rėmė individualias statybas. Su galimybėmis gauti jos teikiamas lengvatines paskolas savo skaitytojus supažindino ir „Tarybinis Rokiškis“. Daug dėmesio buvo skiriama pramonei atkurti: skelbiama apie atidarytas plytines Vikonyse, Velniakalnyje, Pužonyse, Rumšiškėje. Svėdasuose duris atvėrė terpentino, anglies ir deguto fabrikas, Rokiškyje – chirurginių reikmenų bei odos apdirbimo įmonės išplėtė savo veiklą.
Žinios apie nelaimes – retos.
Laikraštis rokiškėnus perspėjo ir dėl nesprogusių šaudmenų, sprogmenų ir minų. Nors tuo metu pranešimų apie nelaimes, gaisrus bei nusikaltimus „Tarybiniame Rokiškyje“ nebuvo, pranešdamas apie sprogmenų žalą, jis sausio 10 d. straipsnyje „Atsargiai su randamais sprogmenimis“ pateikė trumpą nelaimės aprašymą: „Štai, pavyzdžiui, Rokiškio bern. gimnazijos IV a kl. mokinys Lašas rado prie geležinkelio stoties granatos kapsulę, kurią bekrapštant įvyko sprogimas. Mokinys neteko kelių rankos pirštų, akies, ir, be to, tapo invalidu visam gyvenimui.“
Spausdino atsiųstas informacijas
Laikraštis daug dėmesio skyrė bendradarbiavimui su neetatiniais korespondentais ir pagalbininkais. Jų siunčiama informacija buvo talpinama nuolatiniame skyrelyje „Mums rašo“. Joje – žinios iš Skapiškio, Obelių, Juodupės, Rokiškio. Temos – nuo mokytojų kursų iki eglutės vaikams.Nemažai dėmesio skirta savo bendradarbių ugdymui. Štai ketvirtajame laikraščio numeryje išspausdintame straipsnelyje „Tarybinio Rokiškio“ bendradarbiams“ rašoma: „Primenama, kad rašyti reikia švariai, be klaidų ir, be to, kas svarbiausia – rašyti vienoje lakšto pusėje. Tiesa, dabar yra popieriaus trūkumas, bet vis dėlto prie geriausių norų šią kliūtį galima nugalėti.“ Tame pat straipsnelyje teigiama, kad svarbias žinias redakcija priima ne tik raštu, bet ir telefonu.Spalį atsirado rubrika „Rykštė“, kurioje buvo spausdinami redakcijos bendradarbių feljetonai apie prasigėrusius, pareigų nevykdančius valdininkus.Spalio viduryje ir pati redakcija surengė darbo drausmės patikrinimą miesto įmonėse ir įstaigose. Didžiausią netvarką jie užfiksavo valstybinio banko Rokiškio skyriuje.
Apie nacistų nusikaltimus
1945 m. visi šalies laikraščiai didelį dėmesį skyrė nacizmo nusikaltimams tirti ir viešinti. „Tarybinis Rokiškis“ – ne išimtis. Jau sausio 27 d. numeryje pasirodė pirmosios žinios apie rajono žmones, talkinusius vokiečiams. Tokie straipsniai buvo spausdinami nuolat, juose viešinamos žmonių, neva padėjusių naciams, pavardės. O štai vasario 10 d. vedamajame „Ryžtingiau demaskuokime jų darbus“ skaitytojai kviečiami viešinti hitlerininkų ir jų talkininkų skriaudas. Vis dėlto mūsų krašto žmonės nebuvo linkę skųsti kaimynų. „Kad šis svarbus darbas geriau vyktų, valsčių ir apylinkių vykdomieji komitetai šiame reikale privalo rodyti kuo daugiau iniciatyvos. Be to, tenka konstatuoti liūdną reiškinį, kad kai kurie valsčiai, kaip pav., Svėdasų, Jūžintų ir Panemunio, per maža dėmesio kreipia į Ypatingosios Valstybinės Komisijos pranešimą apie vokiečių ir jų bendrininkų įvykdytus žiaurumus Tarybų Lietuvoje“. 1945 m. rudenį laikraštyje pasirodė pirmosios užuominos apie laisvės kovotojus. Štai rugsėjo 6 d. straipsnyje „Tikrasis lietuviškai vokiškųjų nacionalistų veidas“ teigiama: „Dabar jie, kaip ir keletas kitų tokių išgamų, sėdi miške ir varo pragaištingą darbą prieš valstybę.“.
Apie pramogas
Laikraščio puslapiuose atsispindėjo ir tuometinis rajono kultūrinis, sportinis gyvenimas. Štai jau pirmajame 1945 m. numeryje rokiškėnai buvo kviečiami į arklių lenktynes ant Obelių ežero. Po varžybų pasirodė straipsnis apie jų nugalėtojus. Pagrindinį lenktynių prizą – plūgą – laimėjo Vladas Skvarnavičius, kurio eržilas angliškąją mylią nubėgo per 3 min. ir 7 sek. Kovo viduryje pasirodė žinios apie įsteigtą šachmatininkų klubą ir jo pirmąjį turnyrą, kurį laimėjo Vytautas Adomavičius. Gegužės viduryje publikuojamas pranešimas apie gimnazijos krepšinio komandos ir rajono rinktinės „Žalgiris“ rungtynes. Jas rezultatu 33:20 laimėjo pastaroji komanda.Daug dėmesio buvo skiriama ir kultūros naujienoms, buvo spausdinama rašytojų ir poetų kūryba, aptariamos rajono kultūrinio gyvenimo aktualijos. Štai vasario 3 d. buvo paskelbta, jog Kamajuose įkurtas 50 asmenų mišrus choras. O štai liepos 17 d. laikraštyje rašoma apie Rokiškio dramos studijos spektaklio „Marija Melnikaitė“ premjerą. Keturių veiksmų dramą parašė studijos vadovas S.P.Gruodis.
Oficialios informacijos – daug
Kaip ir visi to meto laikraščiai, „Tarybinis Rokiškis“ spausdino daug oficialios informacijos: kariuomenės vadų pranešimų, Lietuvos Komunistų partijos centro komiteto, vyriausybės nutarimų. Svarbiausieji jų buvo spausdinami netrumpinti ir užimdavo po pusę ir daugiau laikraščio numerio. Štai vasario 17 d. laikraštis pasirodė vos dviejų puslapių ir visus juos „okupavo“ atsišaukimas „Į Lietuvių Tautą“, kurį pasirašė aukščiausi sovietinės Lietuvos vadovai.Kovo 1 d. laikraštyje, minint sovietinės armijos 27-ąsias metines, buvo spausdinami apskrities darbininkų, valstiečių ir darbo inteligentų bei Rokiškio mergaičių ir berniukų gimnazijų mokinių ir mokytojų sveikinimai vyriausiajam kariuomenės vadui, Tarybų Sąjungos maršalui Josifui Stalinui. Daug dėmesio buvo skiriama ir vadinamajam socialistiniam lenktyniavimui. Štai vasario 23 d. laikraštyje rašoma apie Rokiškio žemės ūkio mašinų fabriko „Plūgas“ veiklą ir skundžiamasi, kad „Per visą laiką dar nesuskubo iškviesti soc. lenktynėms nei „Nemuno“, nei „Lino“. O štai Rokiškio tarybinis ūkis šioms lenktynėms iššaukė Obelių ir Gačionių tarybinius ūkius. Kovo 11 d. laikraštyje pasirodė pirmasis nekrologas. Jis skirtas kraštiečiui profesoriui Mykolui Riomeriui atminti. Laikraštyje netrūko ir užsienio naujienų. Štai kovo mėnesį buvo detaliai nušviesta Tarybų Sąjungos, JAV ir Didžiosios Britanijos vadovų konferencija Kryme.Gegužės 12 d. „Tarybiniame Rokiškyje“ paskelbta žinia apie Vokietijos kapituliaciją, rašoma apie šia proga surengtą mitingą.
