Po to, kai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija priėmė sprendimą leisti formuoti gimnazines klases turint dvylika mokinių, jei prie išlaikymo prisideda savivaldybė, su direktore kalbėjomės apie tai, kaip reforma jau paveikė Obelių gimnaziją, sumažindama mokytojams darbo krūvį, priversdama vienuoliktokus išvažiuoti mokytis į Rokiškį. Apie įtraukųjį ugdymą, kuriam nepasiruošta ir kuris dar padidino rūpesčius dėl trūkstamų specialistų. Apie tai, kodėl „pedagogų trūks vis labiau“. Apie svajonę turėti modernesnę sporto salę…
– Dabar švietimo kuratorių kabinetuose ir ministerijoj tiek daug kalbama apie gimnazines klases. Vienais metais norint turėti vienuoliktą klasę gimnazijoje reikia dvidešimt vieno mokinio, kitais – jau pažadėjo leisti dvylika. Kaip šitos reformos jau paveikė Obelių gimnaziją?
– Reforma tiesiogiai paveikė mūsų mokyklą – šiais mokslo metais nesuformuota vienuolikta klasė, dėl to kai kuriems pedagogams sumažėjo darbo krūvis.
– Kiek vienuoliktokų, kurie jau šiais mokslo metais turėjo išeiti mokytis „Romuvon“ dėl reformų? Kaip jiems sekasi?
– „Romuvos“ gimnazijoje mokosi 7 mokiniai, kurie pagrindinio ugdymo programą baigė Obelių gimnazijoje. Ne kartą teko bendrauti su „Romuvos“ gimnazijos pavaduotoja ugdymui derinant šių mokinių pavėžėjimą, taip pat ugdymo klausimais, – visi mokiniai adaptavosi prie naujos ugdymosi aplinkos ir iki šiol visi šioje gimnazijoje mokosi.
– Jei Jūsų klaustų, ką pasiūlytumėt švietimo, mokslo ir sporto ministrei Ramintai Popovienei kalbant apie tokias gimnazijas kaip Obelių? Ir dėl vaikų skaičiaus, ir dėl įstaigos gyvavimo miestelyje, ir dėl ugdymo kokybės, apie kurią neretai kalbama mažų mokyklų nenaudai?
– Labai norėtųsi palinkėti ministrei ir toliau bendradarbiauti, diskutuoti ir kalbėtis su švietimo bendruomene, remtis švietimo ekspertų rekomendacijomis ir priimti tokius sprendimus, kurie būtų svarbūs ir aktualūs būtent šiam laikotarpiui.
Mažoms gimnazijoms, tokioms kaip mūsų, dabar nustatytas minimalus 12 mokinių skaičius yra tinkamas kalbant apie perspektyvas. Tačiau šiuo atveju labiau reikėtų kalbėti apie ugdymo prieinamumą. O ugdymo kokybė priklauso nuo daugybės veiksnių, tarp kurių mokyklos dydžio kriterijus neišskiriamas. Yra atliktas ne vienas tyrimas tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse, įrodantis, kad ilgesnis kelias į mokyklą gali turėti neigiamą poveikį mokinių mokymosi rezultatams dėl patiriamo nuovargio ir laiko kelionėje. Be to, arti namų esančiose mokyklose vaikai labiau įsitraukia į popamokines veiklas, formuoja stipresnius draugystės ryšius su kaimynystėje gyvenančiais bendraamžiais, netoli namų esanti mokykla leidžia tėvams aktyviau dalyvauti vaiko mokymosi procese – lengviau ateiti į susitikimus su mokytojais, dalyvauti renginiuose.
– Obelių gimnazija minima įvairiuose reitinguose kaip geriausiai paruošianti vienų ar kitų dalykų. Papasakokit apie tai išsamiau.
– Mūsų gimnazijos bendruomenės priimami sprendimai duoda rezultatų. O tam reikia nuolatinės pasiekimų analizės ir bendradarbiavimo. Kai matome rezultatus, dar labiau susitelkiame – ugdyti mokinius saugioje aplinkoje siekiant kiekvieno asmeninės pažangos, o tai atsiremia į daugybę kriterijų. Smagu, kai galime pasilyginti su kitomis švietimo įstaigomis, tačiau mums daug svarbiau pažinti savo mokykloje ugdomus mokinius ir pritaikyti ugdymą taip, kad jie pasiektų geriausią jų galimybes atspindintį rezultatą.
Daugiau „Gimtajame…“
