Gimtasis Rokiškis

1946 m. laikraštis – permainų visuomenėje ir rajone atspindys
Lina DŪDAITĖ

1946-ieji buvo nelengvi mūsų šaliai ir rajonui. Permainų nuošalyje neliko ir laikraštis „Tarybinis Rokiškis“. Jo puslapiuose atspindėtos ano meto rajono aktualijos ir problemos.

Be vadovo

1946-uosius rajono laikraštis pasitiko vis dar be vadovo. Jį pasirašė redakcijos kolegija. Tik balandžio 6 d. paskelbta, kad atsakinguoju „Tarybinio Rokiškio“ redaktoriumi tapo Petras Griškevičius.

Laikraščio puslapiuose maža žinių apie to meto redakcijos darbuotojus: straipsniai anoniminiai, juos pasirašydavo „Mūsų koresp.“.
Laikraštyje daug dėmesio skirta oficialiajai informacijai – spausdintos sovietinių veikėjų ilgos kalbos. Štai pirmajame metų numeryje Michailo Kalinino kalba „Lietuvių tauta naujuoju keliu“ užėmė daugiau nei pusę laikraščio – du su puse puslapio iš keturių. Sausio 26 d. laikraštyje M.Suslovo straipsnis „TSRS tautų sąjunga ir draugystė – jų laisvo vystymosi ir suklestėjimo pagrindas“ užėmė tris puslapius, o ketvirtąjį – rinkiminiai agitaciniai straipsniai, skirti J.Paleckiui ir J.Macevičiui. Rajono naujienoms teliko mažas kampelis ketvirtajame puslapyje, jame aprašytas Rokiškio berniukų gimnazijos sportinis gyvenimas. Ir kituose numeriuose netrūko proginių kalbų, agitacinės medžiagos, naujienų agentūrų žinių apie įvairius užsienio šalių gyvenimo aspektus, pavyzdžiui, cukraus problemas Vinicoje (tuometinė Jugoslavija), piniginę reformą Suomijoje.

1946 m. sausio 26 d. „Tarybinio Rokiškio“ numeryje pasirodė pirmoji nuotrauka – kandidato į šalies Aukščiausiosios Tarybos deputatus Justo Paleckio. Tuomet nuotraukoms spausdinti buvo gaminamos specialios klišės. „Tarybinis Rokiškis“ jas gaudavo iš šalies oficiozo „Tiesos“ spaustuvės. Skubi nuotrauka buvo padaroma per savaitę, o likusios – per mėnesį nuo užsakymo. Todėl nenuostabu, kad pokario laikraščiuose jų buvo reta. Štai antroji nuotrauka – Lenino – laikraštyje pasirodė tik balandžio 23 d. šio veikėjo gimtadienio proga. Gegužės 4 d. buvo išspausdinta J.Stalino nuotrauka. O sovietinio veikėjo M.Kalinino mirties proga birželio 7 d. „Tarybinio Rokiškio“ pirmasis puslapis buvo papuoštas juodais gedulo rėmeliais. Birželio 25 d. pasirodė pirmoji ne tarybinių veikėjų fotografija: TASS‘o agentūra įamžino Krasnojarsko krašto kolūkiečių spartuolius. Laikraštyje nestigo instrukcijų sovietiniams agitatoriams, straipsnių, „demaskuojančių“ tarpukario Lietuvos valdžią bei kapitalistinių šalių santvarką.

Netrūko kritikos

1946 m. laikraštyje netrūko kritikos apsnūdusiems valdininkams, bibliotekininkams, agitatoriams. Iš jų reikalauta aktyviai šlovinti naująją santvarką, akcentuoti jos pranašumus, skatinti rajono gyventojus nemurmant vykdyti pyliavas ir net viršyti jų planus. Tačiau kaimų ir miestelių žmonės tokios agitacijos vengė kaip maro. Štai jau pirmajame numeryje aršiai kritikuota Maineivų klubo-skaityklos vedėja drg. Aleinikovaitė. „Šiame klube-skaitykloje dėl vedėjos blogo vadovavimo vyravo didžiausia betvarkė. Vietoje to, kad piliečiai čia atėję pasiskaitytų laikraščius, o drg. Aleinikovaitė pravestų su jais pasikalbėjimus, čia įsivyravo lošimai kortomis“, – rašo „Mūsų koresp“. Tokios pat bėdos ir Jūžintų skaitykloje. O štai Kamajų miestelio skaitykloje buvo net surengtos vestuvės. Kitame numeryje kritikuojamas Rokiškio valsčiaus pirmininkas drg. Makuška, nes pyliavų planą šis valsčius įvykdė tik 74 proc. Žinoma, alkaną pokario žiemą rajono žmonės nedegė noru valdžiai atiduoti paskutinius grūdus, bulves, mėsą ir pieno produktus. „Kada valsčiaus vykdomajame komitete pirmininką drg. Makušką užklausiame, kodėl toks blogas paruošų stovis yra pas juos, jis aiškina, kad esą anksčiau paruošoms vadovavo paruošų agentas ir pirmininkui dėl to nereikėjo sukti galvos, bet dabar agentas susirgo ir vadovauti paruošoms nebėra kam… Toks „pasiaiškinimas“ nieko nepateisina. Kaip gali valsčius sėkmingai vykdyti privalomuosius pristatymus, jei vykdomojo komiteto pirmininkas visai nekontroliuoja sabotuojančių buožių ir nenori jiems užkirsti kelio. Jis net nežino, kiek tokių buožių iš viso valsčiuje yra“, – rašo B.Pumputis straipsnyje „Atsilikimo priežastys“. Lygiai taip pat už prievolių nevykdymą pliekiama ir Skapiškio valsčiaus vadovybė.

Rajono valdžia turėjo priežasčių pykti ant valsčių vykdomųjų komitetų pirmininkų. Štai gegužės 30 d. pieno paruošų plano vykdymas rajone tesiekė 9,6 proc., o labiausiai atsilikusiame Juodupės valsčiuje tesurinkta vos 5,1 proc. šios pyliavos. Lyderis buvo Panemunėlio valsčius – jame pristatyta 13 proc. numatyto pieno kiekio. Vasario viduryje pasirodė pirmosios žinios apie pyliavų neįvykdžiusius rajono gyventojus. Štai Meldučių kaimo gyventojas Kazys Gudonis nuo valdžios nuslėpė tris gyvulius. „Rokiškio Liaudies Teismas, svarstęs K.Gudonio bylą, nubaudė jį 2 metais laisvės atėmimo, rinkimų laisvės suvaržymu, pusės turto konfiskacija ir ištrėmimu už LTSR ribų“, – rašoma „Tarybiniame Rokiškyje“. Birželio 8 d. numeryje aprašytos bausmės „buožėms“ Jonui Narbutui, Juozui Gikiui ir Kostui Nasteikai, nevykdžiusiems pieno prievolių bei slėpusiems gyvulius. Laikraštyje užsimenama ir apie laisvės kovotoją K.Nastopkos žentą. „Be to, jo dukters vyras randasi banditinėse gaujose. Vadinasi, išlaikydamas jo žmoną su dukterimi paremia banditinę šeimą“, – rašoma laikraštyje.

Darbų planai

„Tarybinio Rokiškio“ puslapiuose nestigo pagyrų rajono įmonėms, kurių darbininkai viršijo darbo planus ir užduotis. O ir pačios įmonės skambiai pasižadėdavo produkcijos planus įvykdyti kad ir 130 proc. Juodupės ir Obelių valsčių miškininkai buvo negailestingai pliekiami už miško paruošų nevykdymą. Pastarajame valsčiuje sausio pabaigoje buvo įgyvendinta „tik“ 26 proc. kirtimų plano. „Tarybinio Rokiškio“ redakcija neslėpė ir laikraščio pristatymo bėdų. Štai sausio pabaigoje Pandėlio valsčiuje iš 680 prenumeratorių net 280 nebuvo matę laikraščio. Pandėlio ryšių kontoros viršininkas Kučinskas teisinosi negavęs prenumeratorių sąrašų, tačiau jo argumentai redakcijos neįtikino. „Tas rodo, kad Kučinskas užsiima sąmoningu sabotažu tarybinės spaudos platinime, nes nesirūpina ją kuo plačiau paskleisti gyventojų tarpe“, – rašoma anoniminiame straipsnyje „Pašalinti spaudos pristatymo skaitytojams stabdžius“. Už neteisingai pildomus metrikų dokumentus bei veltui švaistomą darbo laiką pylos sulaukė ir Civilinės aktų būklės biuras. Laikraščio numeriuose buvo skelbiami šiandien keistai atrodantys agitaciniai straipsniai, pavyzdžiui, „Auginkime daugiau tabokos“. Anot jo autoriaus, tabokos auginimo instruktoriaus, šiais augalais rajone turėtų būti apsėta ne mažiau kaip 20 ha. Tuomet rūkymas nebuvo laikomas didele blogybe. „Valstiečiai turi suprasti tą, kad ketvirtojo penkmečio plane yra numatyta pakelti tabokos ir papirosų gamybą iki to laipsnio, kad jų pilnai užtektų visiems“, – rašoma straipsnyje.

Kriminalai ir skyrybos

Pokario laikraščiuose nusikalstamumui beveik neskiriama dėmesio. Reta išimtis – rubrikoje „Rykštė“. Štai vasario 5 d. numeryje Manė Pakarkytė rašė, kad Svėdasų gimnazijos patalpose verdamas „samogonas“. „Bravoras“ būtų veikęs ir toliau, jei ne apmaudi nelaimė: sprogo raugo katilas ir numušė virėjui – gimnazijos sargui – nosį.
Vartant „Tarybinio Rokiškio“ skelbimų skiltis, galima susidaryti įspūdį, kad 1946 m. rajoną užklupo skyrybų bumas. Mat visi privačių asmenų skelbimai buvo skirti pranešti apie iškeltas skyrybų bylas.

Skyrė dėmesio kūrybai

Kaip ir ankstesniais metais, rajono laikraštis telkė neetatinių korespondentų ir talkininkų gretas. Ne visi jų rašiniai buvo spausdinami. Štai vasario 2 d. numeryje publikuotas redakcijos atsakymas Praeiviui: „Tamstos rašinio patalpinti negalime, nes prie slapyvardžio nėra pažymėta tikrosios pavardės, vardo ir adreso.“
Laikraščio puslapiuose atsirado erdvės ir jaunųjų poetų bei rašytojų kūriniams. Jų temos: sovietinių karių didvyriškumas, sovietinės valdžios žadamas geresnis rytojus. Skiltyje „Jaunųjų kūryba“ spausdintos ir žinomo poeto Pauliaus Širvio eilės bei jo prisiminimai apie Antrąjį pasaulinį karą.
(Laikraščio citatų kalba netaisyta – autoriaus past.)