
– Jus daug kas palaikė einant į šias pareigas? Matyt, sporto bendruomenė kažko tikisi iš naujos “šluotos”. Nebaisu atsakomybės? Sportininkai nėra iš tų, kurie tyli.
-Sporto centrui likus be vadovo išgirdau nemažai nuomonių, kad turėčiau dalyvauti konkurse šioms pareigoms užimti. Tai pirmas atvejis, kada jaučiau išankstinį palaikymą. Atsakomybės tikrai nebijau, kadangi tai ne pirma įstaiga, kuriai teks vadovauti Bet toks aplinkinių pasitikėjimas ir viltys avansu stipriai įpareigoja. Stebuklų daryti tikrai nemoku, tik galiu pažadėti, kad savo darbą stengsiuosi atlikti maksimaliai kokybiškai ir to paties bus reikalaujama iš sporto centro darbuotojų. Kad sportininkai netyli, tai gerai, nes tik diskusijoje gali gimti geriausi sprendimai.
-Pirmiau vadovavimas Obelių globos namams, dabar sportas. Ko išmokė darbas globos namuose su vaikais, kuriems labai reikia dėmesio?
-Norėčiau patikslinti, pirmiausia buvo Rokiškio visuomenės sveikatos biuras. Šią įstaigą teko kurti nuo nulio, surinkti komandą, išplėsti paslaugas į kitus rajonus (Kupiškį ir Visaginą). Kalbant apie vaikų globos namus, savo kailiu teko išbandyti posakį „Žmogus planuoja – Dievas juokiasi“. Dažnai iš vakaro suplanuotus rytojaus darbus tekdavo naujai perplanuoti, dėl vienokių ar kitokių įvykių, susijusių su vaikais. Tad darbas vaikų namuose retai būna nuobodus ir išmoksti nuolatos būti pasiruošęs staigmenoms ir kūrybingam problemų sprendimui, kadangi vieno recepto problemų sprendimui nėra.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“








































Daug gero ir įdomaus nuveikė visuomenės sveikatos biure. Darbai tęsiami, o rezultatai patys kalba už save.