Ar tikrai tvirtas tas tvirtumas?
Giedrius Kujelis, istorikas
Manau, kad ne. 16 metų vaikai dar gyvena su tėvais, nėra pilnai teisiškai savarankiški. Na gal kas pasakytų, kad jaunimas turi tvirtą savo nuomonę, bet ar tikrai tvirtas tas tvirtumas? Mano manymu, jaunimo nuomone yra dar labai pažeidžiama. Ja gali manipuliuoti nuomonių formuotojai, socialiniai tinklai. Tokiu atveju rinkimus gali laimėti tas, kuris bus aktyvesnis “tik tok’e” ar kitoje jaunimo tarpe populiarioje platformoje. Tokiame amžiuje dar nėra susiformavęs kritinis mąstymas. Nors ir šiaip, kai pasižiūri į rinkimų rezultatus, supranti, kad ir suaugusieji nelabai jo turi. Kita jaunimo problema – tolimesnės perspektyvos nematymas. Gyvenama šia diena, negalvojama apie ateitį. Kita vertus, juk gyventi reikės jaunimui, tad jo įsitraukimas turėtų būti kaip ir logiškas. Klausimas, ar ankstyvesnis balsavimas padėtų suformuoti politinę kultūrą, politinį raštingumą ir toliau domėtis politiniu gyvenimu dalyvaujant rinkimuose ir toliau, lieka atviru. O gal reikia pabandyti, pirmiausia savivaldos rinkimuose? Kai kurios valstybės leidžia balsuoti nuo 16 metų, ir jos dar nesugriuvo.
Vieno atsakymo čia nėra
Giedrė Kublickienė, Rokiškio savivaldybės Komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja
Asmeninio archyvo nuotr.
Klausimas, ar šešiolikmečiams turėtų būti suteikta teisė balsuoti rinkimuose, yra sudėtingas ir reikalaujantis plačios diskusijos. Ir vieno atsakymo čia nėra, nes jauno žmogaus branda, politinis sąmoningumas ir savarankiškumas labai skiriasi.
Visų pirma, pripažinkime, kad ne visi šešiolikmečiai yra vienodai brandūs. Kai kurie jaunuoliai šiame amžiuje pasižymi dideliu sąmoningumu, kritiniu mąstymu ir gebėjimu suvokti politinių sprendimų pasekmes. Tačiau dalis tokio amžiaus jaunuolių dar tik formuoja savo vertybes ir pasaulėžiūrą. Todėl natūraliai kyla klausimas, ar jų politinis pasirinkimas visuomet būtų savarankiškas ir pagrįstas kritiniu situacijos vertinimu, o ne aplinkinių įtaka. Pripažinkime, kad šešiolikmečiai dar retai seka politinius procesus, analizuoja politinių jėgų programas, kritiškai vertina viešus pasisakymus ar rinkiminius pažadus. Dažnu atveju jų pasirinkimą galėtų lemti šeimos narių politinės pažiūros, artimos aplinkos ar net mokytojų įtaka.
Tačiau jaunąją kartą būtina kuo anksčiau įtraukti į pilietinį gyvenimą. Jaunimo politinis pasyvumas ateityje dažnai formuojasi būtent dėl ankstyvų patirčių stokos. Todėl, prieš svarstant balsavimo teisės suteikimą nuo 16 metų, pirmiausia reikėtų kryptingai stiprinti pilietinį ugdymą, skatinti jaunuolius domėtis savivaldos veikimu, sprendimų priėmimo procesais, viešosios politikos principais bei atsakomybe. Šešiolikmečių balsavimo teisė galėtų būti ateities siekiamybė, tačiau tam būtina sukurti tvirtą pagrindą ir ugdyti sąmoningą, kritiškai mąstančią ir pilietiškai aktyvią jaunąją visuomenės dalį.
Pasiektas svarbus etapas
Tadas Barauskas, Seimo narys
Asmeninio archyvo nuotr.
Šiuo metu klausimas dėl šešiolikmečių teisės balsuoti savivaldos rinkimuose Lietuvoje yra pasiekęs itin svarbų etapą. Nors iniciatyva leisti jaunuoliams dalyvauti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose stumiasi į priekį, procesas nebaigtas. Seime pritarta Konstitucijos ir Rinkimų kodekso pataisoms, tačiau galutiniam jų priėmimui reikalingi du balsavimai su ne mažesne nei trijų mėnesių pertrauka. Kiekvieno balsavimo metu projektą privalo palaikyti bent du trečdaliai parlamentarų (ne mažiau kaip 94 Seimo nariai). Teoriškai naujoji tvarka galėtų įsigalioti jau 2027 m. savivaldos rinkimams, praktiškai tai išlieka iššūkiu: Konstitucijos ir įstatymų keitimo procesai turėtų vykti itin sparčiai ir sinchronizuotai, o tam kol kas trūksta pagreičio. Pasaulyje plintanti iniciatyva „Vote 16“, sėkmingai veikianti daugelyje šalių, remiasi svariu argumentu: suteikus šešiolikmečiams teisę balsuoti, skatinamas ankstyvas pilietiškumas, nes moksleiviai dar mokykloje suformuoja ilgalaikį įprotį dalyvauti demokratiniuose procesuose. Tai priverstų politikus labiau orientuotis į jaunimo poreikius – švietimą, užimtumą ar transporto infrastruktūrą. Savivalda tam yra palankiausia terpė, nes čia sprendžiami jaunuoliams artimi ir suprantami vietos reikalai. Be to, šešiolikmečiai jau gali dirbti, mokėti mokesčius bei prisiimti teisinę atsakomybę, todėl balsavimo teisė užtikrintų teisingą jų teisių ir pareigų balansą. Kritikai baiminasi, kad tokio amžiaus jaunuoliai gali būti lengviau paveikiami populistinių pažadų ar tėvų nuomonės, šalininkai atkerta, kad ši rizika galioja ir daliai vyresnių rinkėjų. Apibendrinant galima teigti: jei Seimas išlaikys dabartinį tempą ir sutelks reikiamą politinę valią, kitąmet vyksiančiuose vietos valdžios rinkimuose šešiolikmečiai Lietuvoje jau galėtų tarti savo žodį. Įstatymas ne visuomet garantuoja faktą, kad balsavimo teise bus aktyviai naudojamasi. Šalies rinkimų balsavimo statistika rodo nepalankią statistiką – rinkimuose savo valią išreiškiančių jaunų žmonių procentas akivaizdžiai per mažas. Taigi svarbu ne tik suteikti teisę 16 – mečiams balsuoti, bet dar svarbiau išugdyti jų pareigą prisiimti atsakomybę už savo miesto ir valstybės valdymą.
Galbūt yra rizikos, kad balsuos už gražius ar juokingomis pavardėmis, bet…
Marija Lekandraitė, „Romuvos“ gimnazijos dvyliktokė
Mano nuomonė šiuo klausimu dviprasmiška. Jei jaunimas galėtų balsuoti nuo šešiolikos metų, kandidatai kitaip žiūrėtų į jaunimą. Žiūrėtų kaip į rinkėjus ir gal kiek labiau atsižvelgtų į mūsų nuomonę (nesakau, kad to nedaro dabar). Jaunimas labiau pradėtų domėtis rinkimais ir suprastų, kas vyksta savivaldoje. Šešiolikamečiai gali būti teisiškai emancipuoti. Tokių paauglių nedaug, bet jeigu tu gyveni savarankiškai, tu turėtum turėti teisę išsirinkti valdžią. Žmonės sako: „oi čia tas jaunimas visiškai neis balsuot arba juos bus labai lengva papirkt”. Pažiūrėkim ar visi suaugę eina balsuot, ir ką sunkiau papirkti: šešiolikametį ar garbaus amžiaus žmogų… Taip, galbūt yra rizikos, kad jaunimas balsuos už tuos, kurie gražiausiai atrodo arba tuos, kurių pavardės skamba juokingiausiai. Bet juk ir aštuoniolikamečiai, ir suaugę gali pasielgti lygiai taip pat, nes iki rinkimų dienos jų domėjimasis politika būna mažas. Viso šito būtų galima išvengti, jei mokyklose būtų skiriamas didesnis dėmesys pilietiškumo pagrindų pamokoms. Tiesiog reikia skirti truputį daugiau dėmesio jaunuolių pilietiniam ugdymui. Manau, kad leidimas jaunimui balsuoti nuo šešiolikos dar ir padėtų jaunimui šiek tiek labiau subręsti, įgyti savarankiškumo. Taigi, aš esu linkusi palaikyti šią reformą. Su sąlyga, kad keisis jaunimo pilietinio ugdymo principas.
