Žaltys – ant stogo
Pandėlietė, dainavimo mokytoja Vilma Likienė pasidalino nuotrauka: joje žaltys rangosi ant stogo. „Mano vyras ėjo pro malkinę. – pasakojo ji: – Sako, girdžiu, lyg lapai ant stogo šnarėtų. Žvilgt, o ten jokių lapų nėra, užtat gal metrinis žaltys stogu šliaužia. Kilstelėjo aukštyn telefoną ir nufotografavo jį. Nustebino reginys ir jį patį“, – „Gimtajam…“ pasakojo V. Likienė.
Gal tai motina?
Anot V. Likienės, ko gero, visa žalčių šeima gyvena jų sodyboje. „Prieš kelerius metus net į kambarį jaunikliukas buvo užklydęs. Maniau, virvelė kokia mėtosi. Kai priėjau jos paimti, „virvelė“ pradėjo judėti. Jau įpratome prie žalčių: kartais kuris nors jų namų slenkstį saugo. Ypač po lietaus jaunikliukai šliaužioja ant trinkelių. Nustojus lyti ant trinkelių jiems sunku šliaužti, tai gelbėjame juos – nešame ant žolės. Manau, kad metrinis ant stogo, – mama“, – įspūdžiais dalinosi V. Likienė.
Aikčioja ir kupiškėnai
Kaimyninį Kupiškį žalčiai užpuolė bene prieš 20 metų. Buvo spėliojama: ar jie pasklido po apylinkes uždarius Kupiškio pieninę, kur buvo gaminami pieno milteliai, – žalčiai juos mėgsta, ar jų labai prisiveisė Šepetos durpyne ir plinta po apylinkes. Žalčiai taikūs, sakoma, kad tik pas gerus žmones jie apsigyvena. Visgi teko matyti, kaip viduryje kelio, pasiruošęs pulti ant sustojusio automobilio, didžiulis žaltys „atsistojo“ ant suriesto uodegos galiuko ir buvo pasiruošęs kirsti. Gaila, kad nespėta nufotografuoti. O žaltys, pasijutęs saugus, plumptelėjo ant kelio lyg skuduras ir vėl labai nartus nušliaužė į žolę. Taigi, nuo jų aikčioja ir kupiškėnai.
Žalčiai – kiemo gyventojai
Kaip išprašyti žalčius? Gal tikrai jie, kaip „Eglėje, žalčių karalienėje“, vis grįžta ir grįžta. Anot V. Likienės, nereikia jų išprašyti. „Jie, mūsų kiemo gyventojai. Malkinėje strazdai peri, inkiluose – varnėnai: laukiam jų kiekvieną pavasarį. Kaimynės tujoje gyvena karveliai. Vakarais ežiukai šnipena. Už kiemo, pievose, – ančių sustojimo vieta. Virš voljero ugninukės gyvena. Pernai varnėnų jauniklius gelbėjome nuo katino atėjūno. Ar įsivaizduojate, kiek čia paukščių čiulbesio ir koks natūralus gamtos grožis!? Sėdi terasoje su kavos puodeliu ir gamtos muzikos klausaisi“, – apie savo sodybą Pandėlyje pasakojo mokytja V. Likienė.
Rita BRIEDIENĖ
