Aštuonvietis su keltuvu: paslaugą pratęs, bet ieškos kitų išeičių

Aštuonvietis su keltuvu

Kitų metų vasario 2-ąją baigiasi Rokiškio neįgaliųjų draugijos ir Neįgaliųjų reikalų departamento valstybės turto panaudos sutartis, pagal kurią rokiškėnai valdo „Peugeot Boxer“ – aštuonvietį autobusiuką, gamintą 2018 m., ir turintį įmontuotą po automobiliu elektrinį kasetinį liftą-keltuvą, pritaikytą neįgaliesiems vežimėliuose vežti. Dėl jo ir kilo nerimo neįgaliųjų bendruomenėje.

Neįgaliųjų draugijos tarybos narė Zita Rimeikienė „Gimtajam…“ sakė: „Nelieka autobusiuko. Departamentas tęstų bendradarbiavimą, jei savivaldybė labiau prisidėtų. Savivaldybė motyvuoja tuo, kad pati teikia pavėžėjimo paslaugą. Mūsų draugijoje dirba vairuotojas. Jo darbas nenormuotas. Vieną reikia vežti į Druskininkus, du – į Kauną – vairuotojas grįžta naktį. Veža kada reikia, laukia kiek reikia. Ir pats draugijos vadovas Algis Veikšys atsidavęs žmonėms, dirba vairuotoju. Tas autobusiukas mums ryšys su pasauliu ir išgyvenimo reikalas.“

„Su vairuotoju keičiamės, kad nebūtų pervargimo. Draugijoje dirbu 0,5 etato kaip vairuotojas, 0,4 – kaip pirmininkas. Šiemet taip, kitais metais bus kitaip“, – sako A. Veikšys, Rokiškio neįgaliųjų draugijos vadovas.

Pažadas – pirkti du ekonomiškesnius

Aptarti situacijos A. Veikšys buvęs savivaldybėje ir sulaukęs užtikrinimo nepalikti neįgaliųjų likimo valiai. „Prieita prie nuomonės – šnekėtis su departamentu, kad sutartis būtų pratęsta dar metams. O per tuos metus ieškoti galimybių per viešuosius pirkimus nupirkti du mažesnius, turbūt ekonomiškesnius, autobusiukus, pritaikytus neįgaliesiems vežimėlyje vežti, ir vieną skirti Rokiškio socialinių paslaugų centrui, o kitą palikti draugijos žinioje“, – sako A. Veikšys.

Toks sutarimas, jo manymu, logiškas ir teisingas, o paslaugos turi būti teikiamos be išlygų, bet ekonomiškesnės.

Pareiti ministerijos filtrą

Neįgaliųjų reikalų departamentas pasiruošęs bendradarbiauti ir pasirūpinti, kad pavėžėjimo paslauga nenutrūktų.

Situaciją komentavo departamento Administravimo ir išteklių valdymo skyriaus vedėja Rasa Balaišienė: „Departamentas jau informavo draugiją, jog galimas panaudos sutarties pratęsimas. Draugija turi pateikti motyvuotą prašymą bei reikalingus dokumentus.“ Tačiau vedėja akcentavo, kad sutartis bus sudaryta/pratęsta, gavus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pritarimą.

Departamento pozicija: galėtų remti ir daugiau

Tai iš kur tas nerimas, kad neįgalieji, bent dalis jų, judančių tik vežimėlio pagalba, gali likti be pavėžėjimo paslaugos? R. Balaišienė „Gimtajam…“ sakė, kad departamentas yra gavęs Lietuvos neįgaliųjų draugijos prašymą tarpininkauti jiems bendradarbiaujant su savivaldybėmis. „Lietuvos neįgaliųjų draugija sulaukė dalies savo narių prašymų, susijusių su transporto priemonių išlaikymu. Pagrindinė problema – automobilių (draudimo, remonto, priežiūros, eksploatacijos ir kt. bei vairuotojo įdarbinimo) išlaidos ir kitos su transporto paslaugų teikimu susijusios administravimo išlaidos. Šias ir visas kitas išlaidas draugijos dengia nuosavomis lėšomis, nes dalis savivaldybių, t. y. Rokiškio, Alytaus, Ignalinos, Jonavos ir Varėnos, minimaliai prisideda arba apskritai finansiškai neremia“, – sakė R. Balaišienė.

Departamento duomenimis, 2022 m. iš Rokiškio rajono savivaldybės biudžeto lėšų apmokėtos draugijos naudojamo automobilio draudimo ir kuro išlaidos. Visgi departamentas mini Rokiškį tarp „prisidedančių minimaliai“. O skaičiai, A. Veikšio teigimu, štai tokie: šiais metais iš rajono biudžeto draugijai pavėžėjimo paslaugai teikti skirta 19 tūkst. Eur (neįgalieji kompensavo kiek per 4000 Eur), 2022 m. ši suma siekė gerokai daugiau nei 13 tūkst. Eur. „Viskas brangsta: daugiausia degalai, autoserviso paslaugos ir detalės“, – sako A. Veikšys ir priduria, kad savivaldybė pavėžėjimo paslaugą finansuoja jau penkerius metus.  2021 m. ja pasinaudojo 96 neįgalieji, 2022 m. – 135, per šiuos metus – jau 138. Pernai nuvažiuota 40 000 km, vien šiemet, metams dar nesibaigus, – tiek pat.

„Nemokamai šią paslaugą gauna neįgalieji, judantys tik vežimėliu, ir juos lydintys asmenys. Kiti turi primokėti 15 ct už km. Paslauga gali naudotis visi rajono neįgalieji, POLA kortelės turėtojai ir ne tik draugijos nariai“, – sako A. Veikšys.

Paslaugą teikia, bet keltuvo neturi

Neįgaliųjų pavėžėjimo paslaugą teikia ir Rokiškio socialinių paslaugų centras. Įstaigos direktorė Jolanta Paukštienė sako, kad centras iš viso turi dešimt transporto priemonių. „Į centrą autobusiuku atsivežame jaunuolius dienos socialinei globai iš viso rajono. Jei neįgaliesiems prireikia vykti pas medikus į kitą rajoną, tuomet ši paslauga teikiama vienu iš įstaigos lengvųjų automobilių. Socialinių paslaugų centro pavėžėjimo paslauga yra mokama: kilometro kaina 0,75 Eur, tačiau ji negali būti didesnė nei 20 proc. asmens pajamų, gali siekti ir 5, ir 10 proc. Pirmą kartą ši paslauga neįgaliajam miesto ribose teikiama nemokamai“, – sako J. Paukštienė ir įvardija problemą: centras neturi automobilio su keltuvu, kokį turi Neįgaliųjų draugija. „Tokio transporto poreikis yra didžiulis. Su rajono vadovais apie tai kalbamės ir sprendžiame“, – sako direktorė.

Pernai Socialinių paslaugų centras pavėžėjimo paslaugą suteikė 183 neįgaliesiems (neskaičiuojant pačios įstaigos paslaugų gavėjų), šiemet iki šiol – 226-iems. Centras pavėžėjimo paslaugos neteikia laisvadieniais ir šventinėmis dienomis.

Remia maksimaliai, bet skatina ieškoti ir kitų šaltinių

Savivaldybės poziciją išdėstė rajono vicemerė Audronė Kaupienė (nuotr.).

– Kiek pastaraisiais metais skirta lėšų Neįgaliųjų draugijai pavėžėjimo paslaugai teikti?

– Kiekvienais metais rajono savivaldybė 100 proc. padengia panaudos sutartimi draugijos valdomo automobilio išlaidas, susijusias su jo eksploatacija (remonto, draudimo, darbo užmokesčio, degalų ir kt. sąnaudos). 2022 m. šioms išlaidoms padengti skirta 13 tūkst. eurų, 2023 m. – 19 tūkst. eurų.

Įvertinusi neįgaliųjų poreikį, savivaldybė ir 2024 m. biudžete planuoja numatyti tam lėšų.

– Koks yra paslaugos poreikis? Galbūt draugija jo netenkina ir ketinama ieškoti kitų išeičių?

– Transporto  paslaugos poreikis visada yra aktualus, ši paslauga teikiama asmenims, kurie turi judėjimo problemų ir negali naudotis visuomeniniu ar individualiu transportu. Savivaldybėje pakankamai gerai išvystytas susisiekimas neįgaliesiems, vykstantiems į Vilnių, Kauną. Neįgaliųjų draugija per metus suteikia daugiau kaip 150 pavėžėjimo paslaugų (į gydymo įstaigas, sanatorijas ir kt.). Pavėžėjimo paslaugas neįgaliesiems teikia ir Rokiškio socialinės paramos centras.

– Departamentas mini Rokiškio savivaldybę kaip „prisidedančią minimaliai“. Galbūt planuojama skirti daugiau lėšų?

– Atvirkščiai, rajono savivaldybė šią paslaugą dengia maksimaliai pagal draugijos poreikį, pateiktą šiai paslaugai įgyvendinti. Vis dėlto reikia atkreipti dėmesį, kad savivaldybė skatina Neįgaliųjų draugiją ir kitas nevyriausybines organizacijas ieškoti ir kitų galimybių – aktyviai domėtis bei dalyvauti programose, projektuose, kitose priemonėse, siekiant užtikrinti transporto paslaugas neįgaliesiems.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad keičiasi ir pačių neįgaliųjų įpročiai, požiūris. Jauni judėjimo negalią turintys žmonės įgyja vairuotojo pažymėjimą ir patys sėda prie automobilio vairo, kad galėtų laisvai judėti.