Jei seniūnija remontuotų, gyventojai prisidėtų
Viename iš Pandėlio daugiabučių įsikūrusi Kristina tikino esanti vienintelė nuolatinė šio namo gyventoja. „Viena šitą kampą ir prilaikau, galima sakyt. Iš dalies labai gerai, kad viena belikau, ramu, nes kas dėjosi seniau, baisu prisiminti, kokius kaimynus į socialinius būstus atkraustydavo. Kita vertus, negerai, nes namas baigia išsikėst, jam reikia remonto. Pradžioj reiktų bent jau nudažyt išorę, bet kas iš to, kad aš savo pusę pasidažysiu, kokia nauda iš to nudažyto lopinio? Pusiau skusta, pusiau lupta… Seniūnija, va, kad imtųsi nudažyt visą namą, pridėčiau pinigėlių dėl dažų, gal dar kita moteris, kuriai butas antrame aukšte priklauso, bet nuolatos negyvena, sutiktų prisidėti, bet kad seniūnas taip nenori“, – kalbėjo pandėlietė.
Nėra taip paprasta
Pandėlio seniūnas Algirdas Kulys gyventojai aiškino: „Mes jau ne vienąkart apie tai kalbėjom, kad nėra viskas taip paprasta, kad paėmei ir „susimetei“ dažams. Kaip mes parodysim, kad tvarkom privačią nuosavybę? Be to, mano nuomone, namo sienų padažymas neišgelbės, jam reikia kapitalinio remonto. O kai tokius „leisgyvius“ namus pradedi judinti, tai visur pradeda griūt ir byrėt, tai tada gal pigiau ir racionaliau būtų nuverst ir iš naujo pastatyt?“ – svarstė seniūnas.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
Pirmoj foto mano vaikystė. Ten užaugau.
Įdomiai čia – nuversti supuvusį namą ir pastatyti naują. O tų butų savininkai susimokės kainos (vertės) skirtumą?