Autentiško veido neatkūrė
Be dokumentų, taip pat praėjusio amžiaus pradžioje leistų poeto knygelių, Rokiškyje šiandien saugoma tik skulptoriaus Vlado Žuklio sukurta Strazdelio skulptūra. O minėtą portretą Rokiškio grafas Pšezdzieckis padovanojo tuomet Kaune kuriamai M. K. Čiurlionio galerijai. Istorikai sako, kad jis tikrai labai vertingas istoriniu požiūriu, nes matomas fonas tų metų, kai portretas buvo nutapytas – 1877-ųjų. Kiek portrete realus veidas, nežinoma. Muziejininkai yra tik girdėję, kad planuota atkurti A. Strazdo autentiškąjį veidą pagal kaukolę. Bet tai padaryta nebuvo.
Monografijoje – ir paveikslo keliai
Dr. Aušros Vasiliauskienės mokslo monografija „Rokiškio dvaro meno kolekcija“, kuri buvo pristatyta per praėjusį miesto gimtadienį, suteikia unikalių žinių, ir yra kol kas vienintelė tokia knyga apie mūsų dvarą. Joje rašoma ir apie tai, kur Strazdelio paveikslas buvo tapytas, kur atrastas ir net po nesvetingo kolekcionieriaus priėmimo Rokiškyje „iškeliavo“ į Kauną. Čia minimos vien legendinės pavardės.
„Įdomi šio paveikslo patekimo į muziejų istorija – tai pirmasis kūrinys iš Rokiškio dvaro, patekęs į Čiurlionio galeriją 1924 metais. Jonas Basanavičius, Lietuvių mokslo draugijai rinkdamas medžiagą apie A. Strazdo, žmonių vadinto Strazdeliu, gyvenimą, 1908 m. laišku kreipėsi į Matą Romerį, portreto autoriaus E. M. Romerio sūnėną, prašydamas pateikti kokių nors jam žinomų duomenų apie šią asmenybę. Iš tolesnio susirašinėjimo atsiskleidė, kad „tasai portretas, regis, buvo Rokiškyje nuo laikų senio Tyzenhauzo, nuo kurio paveldėjo dvarą Pšezdzieckiai. Rodos, jis buvo Ed. M. Romerio pieštas kaipo dovana [Reinoldui] Tyzenhauzui, nes ant portreto šalia kunigo Strazdo matome kelią, einantį iš Rokiškio miestelio rūmų linkui, matome ten dvaro trobas, vėjo malūną, kūdrą ir rūmus…“ Vėliau pasakota, jog po R. Tyzenhauzo mirties, rekonstruojant rūmus, paveikslas buvo sunaikintas, tačiau M. Romeris atrado jį Rokiškio dvaro administracijoje, darbininkų prižiūrėtojo Marcinkevičiaus bute, o apie 1921 m. jis buvo aptiktas dvaro patalpose.
Portretas nutapytas Antanašėje jau po A. Strazdo mirties – M. Romerio svarstymu, dėdė jį galėjo sukurti remdamasis tėvo, taip pat dailininko Edvardo Jono Romerio (1806–1878), prisiminimais apie Strazdelį“, – rašo dr. A. Vasiliauskienė.
Daugiau „Gimtajame…“
