Ar iš tikrųjų aukodami išmaldos prašantiems darome gerą darbą?

Nė vienas nėra paliktas likimo valiai

Elona Adomavičienė

Rokiškio socialinių paslaugų centro direktorė

Kadangi dirbu socialinių paslaugų sferoje, tai galiu garantuoti, kad kiekvienam Lietuvos piliečiui užtikrinamos sąlygos gauti visa tai, ko jam reikia. Visi šitie žmonės tikrai gauna jiems priklausančias  paslaugas, nes tam mes ir esam, tam ir dirbam. Iš mano profesinės pusės žiūrint, jie tikrai viską turi. Kalbu apie išmaldos prašančius asmenis rajone. O kodėl jie pasirenka tokį gyvenimo būdą, tai jau kitas  klausimas. Visame pasaulyje yra tokių žmonių, kokia šalis bebūtų turtinga. Kiekvienas žmogus turi savo gyvenimo kelią, kaip pasirenka, taip ir gyvena. Čia tik paties žmogaus pasirinkimas.

Jie yra mūsų bendruomenės dalis

Eimantas Novikas

Rokiškio dekanas

Bažnyčia ragina atsižvelgti į visus vargstančius, paribiuose esančius žmones. Bet, aišku, mes nenorim jiems padėti, mums paprasčiau įmesti pinigėlį ir tegu jie atstoja nuo mūsų. Deja, turėtume žiūrėti į labiau  kompleksinį dalyką – užmegzti ryšį su elgetaujančiu žmogumi, pabendrauti, išklausyti jo bėdas, pasidomėti, kodėl jis prašo paaukoti pinigų, ką jis savo gyvenime norėtų keisti. Tokie dalykai vyksta per
bendrystę. Jie yra mūsų bendruomenės dalis. Iš tikrųjų, čia labai sudėtinga ir labai platu kalbėti šia tema, nes kiekvienas atvejis – individualus. Bet daug kas priklauso ne tik nuo jų, bet ir nuo mūsų pačių. Tokie žmonės parodo, koks yra mūsų veidas.
Mes, žinoma, irgi susiduriame su išmaldos prašančiais žmonėmis. Iškart informuojame, kad alkoholiui pinigų neturime, bet jeigu jūs norit valgyti – prašom, mes jums duosime. Ne visiems toks atsakymas patinka.
Didžioji dalis prašančių „euriuko“, deja, yra alkoholio priklausomybę turintys žmonės.
Jeigu žmogus turi priklausomybių, reikia jam padėti ne piniginėmis aukomis, o padėti iš tos priklausomybės išlipti. Bet vėlgi – kiek žmogus prisiruošęs tą pripažinti ir iš jos vaduotis?

Ragina žvelgti giliau

Ingrida Pukėnienė

Raudonojo Kryžiaus Rokiškio padalinio vadovė

Šiuolaikinė visuomenė, pastebime, yra gana gailestinga. Neabejočiau, kad geros valios žmonės suaukoja išmaldos prašantiems nemenkas sumas. Kitaip, matyt, jie ten nestovėtų ir įmesti pinigėlio neprašytų, jei
nieko negautų. Ar tai gerai? Nežinau… Nelygu, kaip pažiūrėsi. Aukoti tokiems žmonėms ar ne – labai slidus reikalas. Nepalaikyt negali, bet ir palaikyti – abejotina.
Rokiškio rajone tikrai yra įstaigų, į kurias galima kreiptis, kad nereikėtų gatvėje stovėti ir prašyti išmaldos – skiriama pagalba maisto produktais, taip pat yra specialistų, padėsiančių, nukreipsiančių, kad žmogus galėtų susitvarkyti jam priklausančias valstybės išmokas, gauti kvalifikuotą pagalbą.
Tačiau dažniausiai su dubenėliu vaikšto ir paaukoti prašo ne tie, kurie neturi ką valgyti. Suaukotos lėšos greičiausiai panaudojamos kitiems tikslams. Labiausiai tikėtina – alkoholiui. Galbūt negavęs tądien nė
euro aukų, jis susimąstys apie savo gyvenimą, gal tai paskatins jį įsidarbinti? Duoti eurą labai patogu, iš šalies žiūrint, bet problemos iš pagrindų neišsprendžia.
Nesinori tikėti, kad seniūnijos nesirūpina savo gyventojais ir palieka juos likimo valiai. Vien kiek dėmesio tokie asmenys gauna iš socialinių  darbuotojų… Todėl nesinori tikėti, kad žmogus, elgetaujantis gatvėje,  negauna iš valstybės anei jokios paramos, ir sunku patikėti, kad šiais laikais vis dar yra tokių, kurie nežino apie tokias galimybes.
Todėl, prieš įmetant pinigėlį į dubenėlį, rekomenduotina išsiaiškinti situaciją, ar tikrai tam žmogui reikia pagalbos pinigais. Gal jam toks gyvenimo etapas, o gal jis rado būdą šitaip užsidirbti? Gal kas nors jį  išnaudoja, verčia taip elgtis? O gal jam tiesiog šiuo sudėtingu metu padėtų psichologinė pagalba, žmogiška parama? Bet jei žmogus nenori, tai jam niekaip nepadėsi…

Daugiau „Gimtajame…“