Mieste nuotekos tvarkomos centralizuotai
Pasak UAB „Rokiškio vandenys“ direktoriaus Leono Butėno, gyvenamosiose rajono teritorijose, kuriose vandentvarkos įrenginius eksploatuoja bendrovė, nuotekų tvarkymo paslaugomis naudojasi apie 65 proc., vandens tiekimo – 80 proc. gyventojų. Kur kas daugiau miesto gyventojų yra prisijungę prie centralizuotų nuotekų tinklų. „Rokiškio mieste nuotekų tvarkymo paslaugomis naudojasi 98,1 proc., vandens tiekimo – 96 proc. miestiečių“, – duomenis pateikė L. Butėnas. Įmonės direktorius apgailestavo, jog vis dar pasitaiko gyventojų, besinaudojančių lauko tualetais.
Įsirengusiesiems nuotekų duobes UAB „Rokiškio vandenys“ ir toliau teiks nuotekų išsiurbimo paslaugą. „Nors šiuo metu intensyviai šios paslaugos neteikiame, nes neturime specialaus transporto, tačiau artimiausiu metu planuojame jį įsigyti“, – užsiminė UAB „Rokiškio vandenų“ direktorius. Šią paslaugą rajone teikia AB „Rokiškio komunalininkas“ ir VšĮ Juodupės komunalinis ūkis.
Dauguma apklaustų miestelėnų tvirtino, jog nuotekų tvarkymą patiki UAB „Rokiškio vandenys“. Tačiau neabejojo, jog kaimuose vis dar galima rasti ir lauko tualetų.
Už nuotekų išsiliejimą – baudos
Buityje naudojamos cheminės medžiagos – valikliai, skalbikliai, indų plovikliai – teršia vandenį. „Cheminės medžiagos apsunkina nuotekų valymo procesą. Valymas atliekamas dviem būdais – mechaniniu ir biologiniu. Biologinio nuotekų valymo procese dalyvauja gyvi mikroorganizmai, o cheminės medžiagos jiems yra kenksmingos“, – teigė L. Butėnas.
Pasak vadovo, imamasi visų įmanomų priemonių, kad situacijų, kai nuotekos išsilieja į aplinką, būtų kuo mažiau. „Baudas už netinkamą nuotekų tvarkymą gali skirti tik Aplinkos apsaugos agentūros inspektoriai ir pareigūnai. Pastarieji apskaičiuoja ir žalos gamtai dydį“, – priminė L. Butėnas. Išleidus į aplinką netinkamai tvarkomas nuotekas gresia 60–3000 eurų bauda.
Rajono ekologas Darutis Krivas paantrino UAB „Rokiškio vandenys“ direktoriui: nevalytos nuotekos teršia žemės gruntą ir vandenį. Būtent vanduo patiria didžiausią neigiamą nevalytų nuotekų poveikį. „Nevalytoms nuotekoms patekus į paviršinius vandens telkinius, organiniams teršalams skaidyti sunaudojamas vandenyje ištirpęs deguonis. Sumažėjęs deguonies kiekis vandenyje neigiamai veikia augalus ir gyvūnus. Akivaizdus pavyzdys – uždususios žuvys“, – kalbėjo D. Krivas. Specialistas pridūrė, jog, be organinių teršalų, neišvalytose nuotekose taip pat gausu fosforo ir azoto, skatinančio vandens telkinių žydėjimą.
Procedūra prieš Lietuvą
Vis dėlto nuotekų tvarkymas dar kelia nemažai problemų. Tai rodo pažeidimo procedūra, Europos Komisijos (EK) pradėta prieš Lietuvą dėl Miestų nuotekų direktyvos netinkamo įgyvendinimo. Pasak EK, Lietuva netinkamai įgyvendino direktyvą, nes neužtikrino, jog Kėdainių aglomeracijos nuotekos būtų išvalomos iki nustatytų normatyvų. Taip pat neužtikrinta, kad 58-iose aglomeracijose ne mažiau kaip 98 proc. aglomeracijos nuotekų būtų tvarkoma centralizuotai ir tik 2 proc. – individualiose namų tvarkymo sistemose. Deja, individualiai tvarkomos nuotekos dažnai neatitinka aplinkosaugos reikalavimų.
Vasaros pradžioje Lietuvos aplinkos apsaugos specialistų delegacija Briuselyje pristatė veiksmų planą, kurį įgyvendinus situacija turėtų pasikeisti. Artimiausiu metu bus pradėti Kėdainių nuotekų valyklos rekonstrukcijos darbai siekiant, kad nuotekos būtų išvalomos iki numatytų reikalavimų.
Aplinkos ministerija rengia Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisas, kurių pagrindinis tikslas – prijungti gyventojus prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Aglomeracijose, turinčiose daugiau nei 2 tūkst. gyventojų, turės būti įvesta centralizuota nuotekų tvarkymo sistema. Tik išimtiniais atvejais, kai centralizuotų tinklų tiesimas būtų pernelyg finansiškai brangus, gyventojai galėtų naudoti individualias nuotekų tvarkymo sistemas, kurios užtikrintų tokį patį aplinkos apsaugos lygį, pavyzdžiui, turėti sandarius nuotekų kaupimo įrenginius, iš kurių nuotekos būtų išvežamos bei išvalomos aglomeracijos valymo įrenginiuose.
Iki 2019 m. ketinama sukurti individualių nuotekų tvarkymo registrą, kuriame būtų kaupiama visa informacija apie visus nuotekų tvarkymo įrenginius bei atliktus įrenginio aptarnavimo, nuotekų tvarkymo veiksmus. Taip bus bandoma užtikrinti individualių nuotekų kontrolę. Neįgyvendinus numatytų priemonių, Lietuvos laukia nemalonumai Europos Teisingumo Teisme.
Užs. 873
