Šuniui ant uodegos

Jau balsavote už išrinktas tris geriausias idėjas Lietuvai? Pamirškit… Net pačią geriausią – tą, kad 2025-aisiais mokytojo profesija taps prestižine. Leido „valstiečiai“ tautai pažaisti, ir gana. Baigėsi Lietuvos šimtmečio pompastika – grįžta niūri realybė. Bet apie idėjas Lietuvai – vėliau…

Pirma – apie teatrą. Ne tą, kuris žiemos ir pavasario sandūroje Rokiškyje kasmet tradiciškai vyksta. Apie teatrą valdžioje. Artėjant Paskutiniojo Teismo dienai (kovo 23-iajai, nuo tada gali įsijungti tiesioginio valdymo svirtis) rajono galvos stovykloje dideliu pagreičiu kurpiami scenarijai, kurių deganti eilutė – „išgelbėk rajono gelbėtoją Vagonį“, „mušk Judą Barauską“.

25 rajono tarybos apaštalai, pasidalinę į priešingas stovyklas, savo apsisprendimų įsikandę kaip rotveileriai. Aritmetika, kad 15 daugiau už 10, aiški net pirmokui, bet politikams – ne visiems. Valdžioje įsivyravusi sumaištis į šviesą traukia švarios politinės moralės veidą demonstravusias personas. Viena tokių – buvęs administracijos direktorius Rancevas. Rudenį jis metė Darbo partiją, ėmus klibėti direktoriaus kėdei, žaibu prisijungė prie seimūno Martinėlio įkurto judėjimo.

Posto Rancevas neišsaugojo, bet gavo tarybos nario mandatą ir, kai kam netikėtai, per pirmąjį posėdį prisiglaudė prie Vagonio stovyklos. Turėjo rusenančią viltį pasišildyti po mero sparneliu? Galgi ne dėl gražių akių rajono galva jo pavardę į vicemerus taria susitikimuose su politikais, turinčiais aritmetinę daugumą? Politikai krizena: Rancevas ne tik „apsišvietė“, bet ir „pakišo kiaulę“ seimūno judėjimui, iš kurio buvo išsiderėjęs aukštą poziciją būsimuose savivaldos rinkimuose. Mat šis judėjimas viešai prisiekė būti per patrankos šūvį nuo darinių, kuriuose bus socdemus metęs Vagonis ar tuomet vicemeru buvęs „tvarkietis“ Vilimas.

Imtų meras į pavaduotojus bet ką, atiduotų kelis postus, kad tik – ne buvusį patarėją Barauską. Už palankumą net vienam didžiausių nedraugų Meliūnui linktų įsiūlyti patarėjo postą. Bet šis politikos naujokas mero pašonės posto kratosi kaip velnias kryžiaus. Sako, nuo kadencijos pradžios merui jis buvo žmogus, apie kurį rajono galva paskelbė negalinti pasakyti nė vieno gero žodžio. O dabar tinka net į parankę? Didžiulę kriminalisto patirtį turintis buvęs pareigūnas žemiems instinktams atsparus. Jį žeidžia net prielaida tapti Vagonio patarėju. Mat meras nepaklusnius tarybos narius viešai prilygino gaujai. O Meliūnas, dirbdamas policijoje, kelis dešimtmečius su gaujomis kovojo.

Kol kas valdžios dėlionėse – be prošvaisčių. Pirmadienį posėdžiausianti taryba į laisvas valdžios kėdes kandidatų nerūšiuos. Teks palaukti kovo 23 d. „Dabar kamuoliukas – pas merą“, – sako aritmetinę daugumą turintys politikai. Kokius kandidatus teiks rajono galva, nežinia. Jeigu jo pateiktieji nepelnys tarybos narių daugumos pasitikėjimo, kandidatai bei meras liks „su nosimi“, o rajonas taps eksperimentu. Išbandysime tą, ko iki šiol nė viena savivaldybė nebandė: tiesioginį valdymą.

Jeigu taip nutiks, „ateities meru“ apsiskelbęs Vagonis į praeitį smigs it kirvis šulinin. Kaip nesugebėjęs vadovauti meras… O tada ir jo feisbuko tiesioginės transliacijos, gyvi ir negyvi pasisakymai, močiutėms kavinėje pirkti pyragėliai, kaip ir kitokie šou – šuniui ant uodegos…

Šuniui ant uodegos ir idėjos Lietuvai. Bent jau viena jų. Pedagogų bendruomenė šią savaitę sukrėsta – negali patikėti, kad Vyriausybės stalčiuose guli Pedagogų rengimo reglamento 2018 m. projektas. Jame įrašyta, jog „ikimokyklinio ir pradinio ugdymo modulius apimančias studijų programas vykdo kolegijos“. Paprasčiau tariant, darželių ir pradinių mokyklų pedagogus ruoš ne specializuoti universitetai, o kolegijos.

„Tai – didžiausias akibrokštas“, – šaukia edukologijos specialistai, jau spėję patikėti, kad dirbti mokytoju po kelerių metų bus prestižas. Į viešumą šiam projektui „išlindus“, premjero Skvernelio kulverstukai dievagojasi. Esą tai – visai ne dokumentas, tik „žalias“ projektas. „Žaliais“ projektais ir „žaliomis“ reformomis „valstiečių-žaliųjų“ Vyriausybė bei Seimas gali privirti košės tiek, kad „žaliuosime“ jų kadencijai pasibaigus.

Po stingdančių šalčių laukiame pavasario žalumos. Ekonomistas Mauricas praneša, kad su gandrais „parskris“ naujas kainų augimo bumas. Pavasarį brangs degalai. Taigi brangs sviestas, duona, kirpykla ir t.t. Į gimtinę iš turtingų vakarų valstybių atostogų grįžę emigrantai jau dabar negali patikėti parduotuvių kainomis. Aukštų atlyginimų Vokietijoje, Švedijoje, Anglijoje maistas pigesnis. Apie Lenkiją nebėra kalbų… Nereikia nė „bunkių“ apsipirkimo eksperimentų.

Rytoj – Šv. Kazimieras, garsus Kaziuko muge, artėja Kovo 8-oji, Kovo 11-oji. Švenčių daug, o tautiečiai dar neadaptuoti švęsti pagal Verygą. Taigi keliaus namo pigesnių prekių pilni automobiliai… Iš Lenkijos, Latvijos.

Su šventėmis! Ir už idėją Lietuvai. Kad Lietuva būtų. Ne šuniui ant uodegos…