Europos Komisija (EK) atkreipė dėmesį į aktualią Lietuvos problemą – jaunimo nedarbą: darbo neturi kas trečias jaunas mūsų šalies pilietis. Blogesnė situacija yra tik Graikijoje ir Ispanijoje.
Statistikos duomenimis, jaunimo (15-24 m.) nedarbas Lietuvoje 2008 m. siekė 13,4, 2009 m. – 29,2, 2010 m. – 35,1 ir 2011 m. – 32,9 proc. Taigi per 4 m. jis padidėjo nuo 13 iki 33 proc. Darbo neteko 49 tūkst. jaunuolių – tai beveik trečdalis iki tol dirbusio jaunimo.
Europos Sąjungoje daugiausia nedirbančio jaunimo yra Ispanijoje – 49,6 ir Graikijoje – 46,6 proc. Latvijoje darbo neturi 29,9, Estijoje – 21,8 proc. jaunų žmonių. ES vidurkis – 21 proc.
Po EK kritikos sukruto įvairios Lietuvos institucijos.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės nuomone, iki šiol Vyriausybė nepakankamai dėmesio skyrė šiai rimtai problemai, o ministerijos nekoordinavo veiksmų ir sprendė šią problemą fragmentuotai. Šalies vadovė ir socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas aptarė skubias priemones, kurių būtina imtis jaunimo nedarbui mažinti. Lėšų specialiosioms užimtumo programoms galima gauti iš Europos socialinio ir regioninės plėtros fondų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija išskyrė priemones, skatinančias jaunimo užimtumą ir mažinančias nedarbą.
Svarbiausios, anot ministro, yra skatinamosios priemonės: lengvatos darbdaviams, kurie įdarbina jaunus ir patirties neturinčius žmones, verslumo skatinimas ir būsto nuomos kompensavimas. Pastaroji priemonė skatintų jaunų žmonių mobilumą ir padidintų jų galimybes dirbti ne tik ten, kur gyvena.
Įmonė maža, o ataskaitų begalė
Nerijus Liolys
Individualios įmonės savininkas
Prieš 17 metų pradėjau nuosavą verslą. Tuomet man buvo vos dvidešimt… Ledų gamyba susidomėjau Kauno aukštesniojoje maisto pramonės mokykloje (dabar Kauno kolegija) studijuodamas pieno pramonės įrengimų mechaniko ir produkcijos technologo specialybę. Gavau banko kreditą, įsigijau įrengimų ir pradėjau ledais prekiauti Rokiškio miesto gatvėse, įvairiuose respublikiniuose renginiuose.
Panorau tobulinti gamybą, tad vėl beldžiausi į banką.
Pirmieji 10 metų buvo labai sunkūs: reikėjo grąžinti kreditus, todėl dirbau nuo 5 val. ryto iki vidurnakčio. Kartais uždarbio pakakdavo tik žaliavoms įsigyti, darbuotojų algoms sumokėti ir kreditams grąžinti. Pelno iš pradžių neuždirbdavau.
Nebuvau garantuotas savo verslo sėkme, todėl pirmuosius 5 metus derinau darbą savoje įmonėje ir AB „Rokiškio sūris“.
Be to, šeima manęs nepalaikė: vis primindavo, jog galiu bankrutuoti ir likti prie suskilusios geldos.
Daugiau šeštadienio “Gimtajame…”
Dalia ZIBOLIENĖ
