Itin vėjuotą praėjusį pirmadienį Lietuvoje užfiksuota mažesnė kaina nei savaitgalį, kai elektros vartojimas būna mažiausias. Dėl laisvos dienos antroje savaitės pusėje elektros paklausa krito dešimtadaliu. Didesnė vėjo elektrinių gamyba visame regione lėmė žemesnes didmeninės rinkos kainas, praneša „Litgrid“.
Liepos 3–9 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 23 proc. nuo 93 Eur / MWh iki 72 Eur / MWh. Latvijoje didmeninė elektros kaina kito taip pat kaip Lietuvoje. Estijoje kaina taip pat mažėjo 23 proc. nuo 90 Eur / MWh iki 70 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę stebėjome kainų sugrįžimą į vasaros pradžios lygį. Pirmadienį vėjo jėgainės gamino itin daug, maksimali valandinė generacija siekė net 716 MW (valandinis rekordas yra 717 MW), o per vieną dieną jos pagamino net 14 GWh. Palyginti, per visą savaitę prieš tai vėjo elektrinės pagamino 25 GWh. Didelė vėjo generacija vyravo visame Baltijos jūros regione pirmoje praėjusios savaitės pusėje, o tai lėmė, kad elektros kainos pirmadienį buvo netgi mažesnės nei savaitgalį.
Taip pat įdomu, kad dėl laisvos Lietuvos valstybės dienos ketvirtadienį ir penktadienį elektros suvartojimas mažėjo net apie 10 proc., palygintisu savaite prieš tai. Tačiau elektros kainos Lietuvoje brangiausios buvo būtent ketvirtadienį, kai dienos kaina siekė 99 Eur / MWh. Tai lėmė didelė Lietuvos integracija Europos elektros rinkoje – panašu, kad vietinis suvartojimo sumažėjimas turi nedidelę įtaką galutinei kainai dėl didelių importo ir eksporto srautų. Ketvirtadienį sumažėjusi vėjo generacija visame regione, o ypač Vokietijoje, ir lėmė kainų kilimą“, – sakė „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 2 proc. ir siekė 198 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 52 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 103 GWh elektros energijos – 38 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 75 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausia elektros energijos pagamino vėjo jėgainės, jų generacija augo 81 proc. nuo 25 GWh iki 44 GWh. Taip pat ketvirtadaliu išaugo saulės elektrinių gamyba, ji padidėjo nuo 20 GWh iki 26 GWh. Hidroelektrinių gamyba augo nežymiai – nuo 8 GWh iki 10 GWh. O šiluminės elektrinės generavo panašiai kaip ir savaitę prieš tai – apie 18 GWh. Per savaitę vėjo jėgainės pagamino 43 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, saulės elektrinės – 25 proc., šiluminės elektrinės – 17 proc., hidroelektrinės – 10 proc., o kitos elektrinės – 5 proc.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 50 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas mažėjo 10 proc., nuo 167 GWh iki 150 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 73 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 24 proc. iš Latvijos, o likę 3 proc. buvo importuoti per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 63 proc. nuo 29 GWh iki 47 GWh. 96 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį, o likę 4 proc. eksportuoti į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 77 proc. Lenkijos kryptimi ir 5 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 93 proc. Lietuvos kryptimi.
