Kai gamta neprievartaujama
Sustojus prie Rokiškio r., Jūžintų sen., Tervydžių kaime įsikūrusio bitininko Lino Jakubonio namų, iš pirmo žvilgsnio nepamatai nieko ypatingo. Tik labai daug žalumos, nes aplinkui vešėte veši įvairūs augalai, medžiai, kurie, rodos, savo viršūnėmis dangų remia, ir visur kvepia medumi. Bet tik iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo kaip daugelyje kaimų, nes įžengus į šią gamtos karaliją kvapą užgniaužia jos didybė, grožis ir jėga.
Su gamta ir žeme čia niekas nesielgia agresyviai, jos neprievartauja, netręšia chemikalais, kad būtų kuo didesnis efektas ir gausesnis derlius. Gamta čia tvarkosi pati, o šeimininkas L. Jakubonis tik švelniai ir rūpestingai jai padeda, kai ką pasodindamas, persodindamas, nugenėdamas, nupjaudamas, bet nenuskusdamas žolės. Iš gamtos pasiimdamas tik tiek, kiek nedideliems jo poreikiams ar užklydusiems svečiams pavaišinti reikia, visa kita palikdamas žemei ir augalams, natūralioms trąšoms. Ir tuomet gamta rodo stebuklus – sveikai veši, auga, bujoja. Vienais metais derliumi apdovanodama vienus medžius ir žolynus, kitais – kitus. L. Jakubonis sako, kad gamta pati žino, kaip tvarkytis, kada koks derlius turi būti, o kada laikas kuriam augalui pailsėti.
(Daugiau – šeštadienio „Gimtajame…“)
Prieš kelias dienas turėjau malonumą apsilankyti šioje sodyboje. Galvojau, kad bus nuobodoka, tačiau natūralios gamtos ramybė atpalaidavo, žmogaus entuziazmas pasakojant ir tikėjimas tuo ką daro paliko įspūdį. Žmogus pailsi, kai pakeičia darbo/mąstymo ar gaunamos informacijos profilį. Atvykus į šią sodybą galima gauti informacijos, vaizdų, kurių niekada neprireiks ant asfalto, tačiau buvimas ten atpalaiduoja super. Nėra jokios įtampos, gali pasimėgauti gamta… Pavyzdžiui, pažiūrėt, kaip gyvena ežiukai, paragauti vaistinių uogų, kurios Lietuvoje yra retos, pamatyt daugybę natūraliai bičių suformuotų korių, net mini muziejus yra pirty. Jei dar maža, galima atsigult į avilį (lovytė, aišku, atskirta nuo bičių :)), kuris naikina stresą. Kažkaip… Skaityti daugiau »