Pirmavo visur
Šalies prezidentą II ture rinko 53,44 proc. balsavimo teisę turinčių asmenų, Rokiškio apygardoje aktyvumas buvo šiek tiek aukštesnis – 53,61 proc. Pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos preliminarius rezultatus, už G. Nausėdą balsavo 66,72 proc., už jo varžovę – 33,28 proc. prie balsadėžių atėjusių rinkėjų.
G. Nausėda prieš varžovę pirmavo nuo pat pirmųjų apylinkių pateiktų rezultatų. Įpusėjus skaičiuoti apygardų balsus, neliko abejonių, jog prezidentu penkerių metų kadencijai taps į rinkimus nepriklausomu kandidatu ėjęs G. Nausėda. Jam pergalę atidavė visų 60-ies savivaldybių rinkėjai.
Kaip balsavo Panevėžio apskritis?
Iš šešių apskrities savivaldybių didžiausio palaikymo išrinktasis prezidentas sulaukė Pasvalyje ir Biržuose: jį šalies vadovu matyti norėjo 72,97 proc. Pasvalio ir 70,31 proc. Biržų rinkėjų. Kupiškis ir Panevėžio r. – atitinkamai 68,72 ir 68,47 proc. Mažiausias rinkėjų palaikymas buvo Panevėžio mieste (64,77 proc.). Rokiškio apygardos rinkėjai G. Nausėdai skyrė 67,53 proc. balsų, I. Šimonytei – 32,47 proc.
Mūsų apygarda šį kandidatą stipriau palaikė ir pirmajame rinkimų ture gegužės 12 d., tuomet nedidele persvara laimėjo I. Šimonytė (31,31 proc.), G. Nausėda – 30,94 proc.
Nepriklausomos Lietuvos prezidentai
Išrinktojo šalies prezidento G. Nausėdos penkerių metų kadencija prasidės liepos 12 d., kai S. Daukanto aikštės rūmų naujasis šeimininkas bus inauguruotas. Kadenciją baigianti prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvai vadovauja dešimtus metus (antrą kadenciją iš eilės). Pagal Konstituciją, dvi prezidento kadencijos iš eilės – maksimalus terminas, į šias pareigas kadenciją baigęs prezidentas gali pretenduoti po pertraukos.
Geriausiu prezidentu Lietuvai šiuo laikotarpiu būtų buvęs p. Ušackas, bet konservatoriai ir čia sugebėjo prašauti, stumdami į priekį Šimonytę. Ekonominės šalies gerovės iš prezidento būtų naivu tikėtis ir reikalauti, bet gerb. Gitano žodžiai, kad dabar bus tikrai kitaip, teikia vilties.