„Nesenai rūsyje buvo pastatyti baldai. Netrukus aplinką pagyvins tautodailininkės karpiniai ant sienos. Kitą savaitę planuojame atidaryti virtuvę, todėl rūsiu bus galima naudotis kaip valgomuoju.
Iki šiol ši patalpa buvo tuščia. Ankstesniais laikais, žmonės šneka, čia būta kankinimų kambario, yra išlikusios grandinės. Kiti kalba, esą čia ant kablių kabinta mėsa, todėl jis vadintas „mėsos kambariu“, saliečiai tą rūsy vadina tiesiog „peklala“. Kadaise ten būta žvejų muziejaus, kabėjo žvejybiniai tinklai ir kita atributika. Tačiau kai tautodailininkai atėjo į dvarą, šis rūsys jau buvo tuščias, jame telkšojo daug vandens ir buvo išplitęs pelėsis. Specialiu aparatu per parą ištraukiame keturis litrus drėgmės. Ventiliuoti ir kondicionuoti tą patalpą būtina, nes dvaro pamatų hidroizoliacija nėra įrengta, vandens nutekėjimo sistema absurdiška, todėl visas tekantis vanduo subėga į vidų. Beje, kitoje dvaro pusėje radome dar vieną užslėptą rūsį, jame planuojame „rimtų vyrų“ kambarį su krėslais, minimaliu apšvietimu, čia bus malonu pasikalbėti ar vyno taurę išgerti“, – sakė B. Dapkienė.
