Pacientai nuo 60 metų
„Gyvename ilgiau, tik ar kokybiškiau? Bėgant metams renkame lėtinių ligų bagažą, neatsilieka ir natūralūs senėjimo procesai, kaupiame potrauminius negalavimus, ilginame geriamų vaistų, maisto papildų sąrašą, dažnai esame pasimetę, kaip maitintis ar judėti – puolame į kraštutinumus, o sveikatos pagerėjimo nepajaučiame. Geriatrija apjungia visą puokštę sindromų ir ligų – specialistas į žmogaus kūną žvelgia kaip į bendrą sistemą, kur kiekviena kūno dalis ar gyvensenos įprotis priklauso vienas nuo kito ir kartu formuoja kasdienio gyvenimo paveikslą. Senatvė neturi tapti kančios ar negalios laikotarpiu. Ji neturėtų apriboti bendravimo ar galimybės susitikti su kitais dėl, pavyzdžiui, nusilpusių raumenų, lėtinio skausmo ar net depresijos“, – sakė gydytojas geriatras Vidas Šavinis. Jis pabrėžia, kad skyrius padeda žmonėms, susiduriantiems su amžinais sveikatos pokyčiais, todėl kviečia rokiškėnus jau nuo 60 metų nelaukti ir pradėti spręsti sveikatos problemas – ankstyvas rūpinimasis sveikata gali padėti sulėtinti senėjimo procesus ir ilgiau išlikti aktyviems bei savarankiškiems.
Komandoje – septyni specialistai
Skyrius pradeda trečius veiklos metus. Procedūroms kasdien gali priimti 12 žmonių, o geriatras V. Šavinis priima 2–3 pacientus konsultacijoms. Gydytojas išsiaiškina, kas žmogų vargina kasdienybėje, ką skauda, ką norėtų pastiprinti, aptariamas naudojamų vaistų, papildų sąrašas bei mityba. Judėjimo problemoms mažinti ir kūno funkcijoms atkurti visada skiriamos kineziterapijos ir fizioterapijos procedūros, su pacientu individualiai dirba kineziterapeutas. Ergoterapeutas padeda žmonėms, turintiems sąnarių ar rankų judesių sutrikimų, išlaikyti gebėjimą savarankiškai atlikti kasdienes užduotis. Pacientams taip pat yra galimybė gauti psichologo konsultaciją-pokalbį. Komandoje dirbanti socialinė darbuotoja, esant poreikiui, įvertina paciento savarankiškumą, pataria dėl pagalbinių priemonių namams ir nurodo, kokią socialinę pagalbą galima gauti bei kur kreiptis. Skyriuje taip pat dirba ir trys bendrosios praktikos slaugytojos „Džiaugiuosi skyriaus personalu: žmonės giria čia dirbančiuosius. Niekas čia nepasakys: „Ateina seni, sugriuvę“. Čia su rūpesčiu ir meile priimamas kiekvienas, kamuojamas skausmų ir negalavimų“, – kalbėjo gydytojas.
Dažniausi simptomai
Sulaukus 30 metų kūno raumenų masė kasmet pradeda mažėti po 1 proc. Atrodo nedaug? Bet tai viena dažniausių amžėjimo problemų – raumenų nusilpimas. „Dėl to atsiranda raumenų ir sausgyslių pertempimas, prasta pusiausvyra, nugaros ir pečių skausmai – mažėja noras judėti, o tai dar labiau skatina bendrą nusilpimą. Kartais ateina ir labai sunkios būklės pacientų, kuriems rekomenduojama gydytis ligoninės stacionaro skyriuose arba siūloma pasinaudoti dalyvumo lygio nustatymo paslauga“, – pastebi V. Šavinis.
Anot gydytojo, galvos svaigimas – kita dažna blogos savijautos priežastis, kuri apriboja kasdienę žmogaus veiklą. „Žinoma, galvos svaigimo priežastis irgi būna ne viena. Žmogaus organizmą vertiname holistiškai, pavyzdžiui, neišskiriame plaučių, širdies ar inkstų sistemos kaip to vienintelio kaltininko pablogėjusiai būklei. Žvelgi į viską kaip į bendrą sistemą. Organai priklauso vienas nuo kito: vienam sustreikavus, kenčia ir kiti dalykai – geriatrija atliepia ne vieną, o daug problemų vienu metu“, – sakė gydytojas V. Šavinis. Jis džiaugiasi, kad lankantis geriatrijos dienos stacionaro skyriuje paciento būklės pokyčius galima vertinti kasdien ir pagal tai koreguoti gydymo planą.
Patinka druskų kambarys
Gydytojas geriatras padeda spręsti demensijos, griuvimų, galvos svaigimo, rėmens, vidurių užkietėjimo, dirgliosios žarnos sindromo, šlapimo nelaikymo, nemigos bėdas, lėtinio skausmo, odos niežulio ir odos sausmės problemas, kurios lyg ir nėra išskiriamos kaip ligos, o daugiau būklės sindromai, bet gyvenime sukeliančios nepatogumų. Šių problemų sprendimas grindžiamas kompleksiniu požiūriu – ne tik medikamentiniu gydymu, bet ir edukacija, fizine reabilitacija bei kitomis pagalbinėmis priemonėmis.
„Geriatras ir jo komanda ne tik gydo, bet ir edukuoja pacientus, kaip elgtis, ką daryti, ko nedaryti vienu ar kitu atveju, kaip sau padėti. Jeigu kalbėtume apie kineziterapiją, tai pirmiausia išmokome pratimus, kaip juos atlikti taisyklingai. Išeidami pacientai gauna pratimų instrukcijas, kad galėtų juos tęsti namuose. Taip pat Geriatrijos dienos stacionaro pacientams skiriame haloterapiją (druskų terapiją) – procedūrą, kuri gali prisidėti prie kvėpavimo takų ir odos būklės gerinimo, o jos metu sukuriama rami aplinka padeda mažinti stresą ir skatina bendrą atsipalaidavimą. Šalia kitų procedūrų tai suveikia labai teigiamai, ir žmonėms labai patinka“, – pasakojo gydytojas geriatras V. Šavinis.
Kita siekiamybė – mažinti vaistų kiekį. Priklausomybė jiems dažniausiai išsivysto sprendžiant nemigos problemas. Gydytojas padeda suprasti nemedikamentinę miego higieną, pataria vaistus, nesukeliančius priklausomybės. Esant reikalui, geriatras pacientą taip pat gali nukreipti pas kitus gydytojus specialistus. Jei įžvelgiama didesnė problema, yra galimybė ligoninėje atlikti kraujo ar rentgeno tyrimus.
Vienišumas – irgi problema
Nemenka senyvo amžiaus žmonių problema – šlapimo nelaikymas. Gydytojas geriatras pastebi, kad kai kurie pacientai nenori apie tai kalbėti, tačiau kiti drąsiai dalijasi baime dėl to išeiti iš namų. Šią problemą galima spręsti įvairiais būdais: mokantis Kėgelio pratimų, taikant medikamentinį gydymą bei stebint jų poveikį kasdien lankantis geriatrijos dienos stacionaro skyriuje.
Kai kamuoja lėtiniai skausmai
Kaip spręsti įsisenėjusį skausmą, kaip palengvinti kasdienybę? Į pagalbą pasitelkiami kineziterapeutai, ergoterapeutai, vertinamas visas žmogaus organizmo paveikslas, taikomos priemonės, kad pacientas galėtų vėl judėti be didelių apribojimų. Minėtos būklės trukdo žmonėms judėti, įsilieti į bendruomeninį gyvenimą ir gali apsunkinti kasdienes veiklas, o tai didina senyvo amžiaus žmonių atskirtį ir vienišumą. Todėl pagrindinis visos komandos tikslas – padėti senyvo amžiaus žmonėms išlaikyti savarankiškumą ir pagerinti kasdienį gyvenimą.
Svarbi ir socialinė geriatrijos dienos stacionaro funkcija. Apsilankymu čia pacientai ne tik mažina vienišumą, bet ir randa bendraminčių. Rytais susiburia grupelės, dalijasi rūpesčiais ir džiaugsmais – tai padeda jaustis lengviau, kai matai, kad su savo bėda esi ne vienas, ir tai stiprina bendruomeniškumo jausmą. Be to, lankymasis skyriuje motyvuoja išeiti iš namų, kai įprastai tai sunku padaryti dėl sveikatos problemų.
Nuo 60-mt: kam laukti?
Per metus žmogui gali būti maksimaliai skiriama 15 dienų apsilankymų dienos stacionare. Tą laiką galima išskirstyti į kelias dalis. Per dieną čia praleidžiama apie 3–4 valandas: skiriamas žmogui patogus laikas. Geriatrija jau nebėra naujiena, bet pradžioje gydytojui V. Šaviniui su ligoninės direktoriumi Raimundu Martinėliu ir viešųjų ryšių specialiste Agne Januškiene teko lankytis miestelių bendruomenėse, draugijose, pasakoti apie Geriatrijos dienos stacionaro skyrių, kviesti naudotis paslaugomis. Anot gydytojo V. Šavinio, didžiausia reklama – tie, kurie čia patys apsilankė, patyrė pagerėjimą ir pasakoja apie geriatriją kitiems. Be to, žmonės grįžta – lankosi pakartotinai kasmet.
Patekti į geriatrijos dienos stacionaro skyrių reikia šeimos gydytojo arba specialisto siuntimo. Lankymąsi apmoka Ligonių kasos, procedūros nekainuoja. Skyriaus paslaugomis gali naudotis žmonės nuo 60 metų amžiaus: geriatras ir yra senyvo amžiaus žmonių gydytojas, padedantis žmogui suprasti, kur yra liga, o kur – natūralus senėjimo procesas.
