Irena VARNIENĖ
Literatų klubo „Vaivorykštė“ ir LKRS narė
Šį pavasarį, nuo pat vasario 24-osios, iš karto po Rusijos invazijos į Ukrainą, visus perėmė nerimas, kaip ten jie, mūsų broliai ukrainiečiai, ar daug aukų, ar atsilaiko, ar pakanka pagalbos? Belieka melsti Viešpatį, kad kuo greičiau būtų sustabdytas brolžudiškas karas Ukrainoje, kad nebūtų žudomi vaikai ir moterys, seneliai, kalbėti įprastas maldas arba melsti savais žodžiais:
Viešpatie, atleisk mūsų kaltes,
Kad į naudą mes Tave išmainėm,
Brolių ukrainiečių kankynes
Tu paversk išganymu ir meile.
Viešpatie, suteik, prašom, jėgų
Karžygiams, kas savo šalį gina,
Stiprink dvasią, ryžtą jų visų –
Amžina šlovė tik Jums, didvyriai!
Viešpatie, išgelbėk motinas, vaikus,
Dar gyvus po plytom ir po mūru,
Stiprinki prarandančius savo namus,
Saugoki nuo okupantų dangų.
Vien melu maitinama tauta
Ir pati melu ima tikėti…
Viešpatie, tegu pražystanti šaka
Nulemia ir šito karo baigtį…
Dar vienas naujas karas, sukeltas Kremliaus vadų, palaikomas propagandistų. Bandau įsivaizduoti, kaip reikėtų jau visą mėnesį gyventi metro ar kokio pastato rūsyje be lovos, vandens, šviesos, šilto maisto, be namų… baimėje, rūpestyje dėl artimųjų, nerime… Kodėl šįkart Ukraina? Kas kitas eilėje? Už ką? Ir visiems aišku, kad kaltininkas, būdamas sotus ir nestokodamas šilumos, sėdi Kremliaus rūmuose, ir jo sąžinė negraužia, nes jos ir neturi… Tačiau dėl ukrainiečių galvą sopa visam pasauliui, nes rūpi, kaip padėti, kuo padėti, ar užtenka tokios pagalbos, kaip atvesti Putiną į protą, kaip sustabdyti… Gal per mažai padedam ukrainiečiams? Gal nepakankamai aš prisidedu? Viešpatie, atleisk mūsų kaltes!
Vienintelė viltis tu, Viešpatie, ir esi. Pasaulis išsigandęs. Juk nežinai, ką sudūmos totalitarinių režimų vadai, kada budelis paspaus ar nepaspaus atominio ginklo mygtuką? Gelbėk, Viešpatie, pasaulį nuo garbėtroškų ir išpuikėlių! Tu vienintelė viltis! Dar viltimi šypsosi pavasaris ir atgimstanti gamta, greitai ateisiantis Verbų sekmadienis. Kartodami: „Ne aš plaku, verba plaka“, – saviesiems linkėsime sveikatos, sėkmės ir taikos. Juk po saule tiek daug vietos, kur visi galėtume būti ir gražūs, ir protingi, ir laimingi, jei kas nors vėl neužsinorėtų būti lygesnis už lygius. Viešpatie, atleisk mūsų kaltes!
Nuo pat 1935-ųjų balandžio 15 dienos visame pasaulyje švenčiama Kultūros diena. Nes tada JAV prezidentas F. Ruzveltas ir kitos Lotynų Amerikos šalys pasirašė sutartį saugoti visos žmonijos kultūros vertybes. Deja, tai buvo pamiršta per Antrąjį pasaulinį karą, pamirštama ir dabar, kai barbarai iš Rusijos sprogdina teatrus, muziejus, bažnyčias ir tiltus, taikosi į mokyklas, ligonines, gyvenamuosius namus, įmones, gamyklas, žudo civilius ir po griuvėsiais palaidoja tūkstančius nekaltų žmonių, išvaro iš namų, Tėvynės, griauna taikią šalį ir žmonių gyvenimus. Viešpatie, atleisk mūsų kaltes!
Ne už kalnų ir VELYKOS.Ši Jėzaus prisikėlimo šventė turėtų ir žmogų išlaisvinti iš tamsybių, iš egoizmo, savanaudiškumo, abejingumo. Per KRISTŲ turėtų prisikelti ir žmogus, net ir pardavęs sielą velniui. Te Velykų varpai, grįžtanti šiluma ir šviesa lemia jo proto prablaivėjimą, pažadina viltį, norą kiekvienam augti, tobulėti, kurti taikų, laimingą pasaulį, pozityviau vertinti situaciją (Išgyvensim ir dėl kylančių kainų, ir dėl kuro!) ir džiaugtis kiekviena diena ir Rokiškyje vykstančiu tradiciniu festivaliu „Vaidiname žemdirbiams“, džiaugtis pavasariu. Viešpatie, atleisk mūsų kaltes!
