Kiekvienas tėvas pasakys: vaikai – brangiausias jų turtas, todėl susirgusias savo atžalas jie patiki tik geriausioms ir jautriausioms medikų rankoms. Ypatingą dėmesį savo pacientams skiriantis VšĮ Rokiškio rajono ligoninės Vaikų ligų skyriaus kolektyvas mažuosius ligoniukus kas dieną apgaubia motiniška šiluma ir meile.
Geri rezultatai –
darnaus kolektyvo pasiekimai
Pirmajame rajono ligoninės aukšte įsikūrusiame Vaikų ligų skyriuje besigydančius mažuosius kasdien supa meilė ir nuoširdus personalo rūpestis. Nedideliame skyriuje šiuo metu dirba 11-a kvalifikuotų specialisčių. Jos nuolat kelia savo kvalifikaciją įvairiuose mokymuose taip dar labiau praturtindamos darbo metais sukauptas žinias.
Rokiškio rajono ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinos reikalams Marijana Čeponytė ir Vaikų ligų skyriaus vedėja Virginija Černiauskaitė – gydytojos, ant kurių pečių gula didžiulė atsakomybė iš ligos gniaužtų išvaduoti mažuosius rokiškėnus. Pasak jų, pasiekti gerų rezultatų būtų neįmanoma be puikiai ir darniai dirbančio skyriaus kolektyvo. Devynios slaugytojos, viena kitą suprantančios iš pusės žodžio, Vaikų ligų skyriuje darbuojasi apie 30 metų: vyresnioji slaugytoja Jevgenija Nikonova, Jolanta Palikevičienė, Virginija Mikalauskienė, Lina Janonienė, Bronė Šalkauskienė, Jolanta Matiukienė, Rima Janionienė, Birutė Dručiūnienė, Stanislava Barkauskienė-Arnold. Kiekvieną dieną moterys atiduoda visas savo jėgas tam, kad mažiesiems pacientams nieko netrūktų ir jie kuo greičiau pasveiktų. Tačiau jos pripažįsta – ne visi ligoniai, dar blogiau – jų tėveliai, įvertina pastangas: „Mūsų darbe tikrai pasitaiko visko. Atrodo, atiduodi širdį stengdamasi suteikti vaikučiui kiek įmanoma šiltesnę aplinką, ramesnį buvimą ligoninėje be šeimos, o jie, pavyzdžiui, iššoka pro langą ir pabėga. Arba iškeikia visokiausiais necenzūriniais žodžiais. Tokiais atvejais tylėdama nusisuki ir nueini, tačiau širdį labai skauda…“
Į Vaikų ligų skyrių pacientai iki 7 m. guldomi su vienu iš tėvelių, kuriam, esant reikalui, išduodamas nedarbingumo pažymėjimas. Išimtiniais atvejais tai galioja ir guldant vyresnio amžiaus vaikus.
V. Černiauskaitė medicinai ir mažųjų rajono ligoniukų gydymui atidavė 25-erius metus. Medikė sakė savęs nebeįsivaizduojanti kitokios krypties veikloje, nors darbas reikalauja didžiulės atsakomybės: „Dirbti Vaikų ligų skyriuje sudėtinga, nes čia ant pečių gula itin didelė atsakomybė. Šeimos mums patiki didžiausią savo turtą – vaikus, todėl mūsų darbas nuolatos lydimas smalsių tėvelių akių.“
Vaikų ligų gydytoja ir ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinos reikalams M. Čeponytė darbuojasi beveik 40 metų.
Galimybė izoliuoti
užkrečiama liga
sergantį vaiką
Vyresnioji slaugytoja J. Nikonova pasakojo, jog prieš keletą metų rajono ligoninės Vaikų ligų skyrius buvo didelis: „Anksčiau skyriuje turėjome 40 lovų. Deja, pastaruoju metu rajone sparčiai mažėja gimstamumas, mažėja ir vaikų skaičius. Esame įsikūrę buvusiame kūdikių bloke. Vienu metu skyriuje galime priimti 12-a ligoniukų. Užklupus sezoninėms ligoms, peršalimams, čia gali gydytis apie 20 pacientų. Turime du vienviečius blokus, kuriuose yra atskiras tualetas, praustuvė. Šiomis palatomis dažniausiai naudojamės norėdami atskirti užkrečiama liga, pavyzdžiui, žarnyno infekcija, sergantį vaiką nuo kitų pacientų. Vidutiniškai vaikutis pas mus praleidžia apie penkias dienas. Stacionaraus gydymo laikas labai skirtingas, priklauso nuo ligos sudėtingumo ir paciento organizmo. Iš viso per metus skyriuje guli iki 1000 vaikų.“
„Pasitaiko atvejų, kai šeimos gydytojams kyla įtarimų dėl mažylio sveikatos. Tuomet guldome vaiką į skyrių ir stebime jo būklę. Stebėjimai trunka nuo 4 val. iki paros. Džiaugiamės, jei įtarimai dėl ligos nepasitvirtina, ir vaikutį išleidžiame namo sveiką, tačiau kartais stebėjimų metu kas nors „išlenda“. Tuomet ligoniukas gydomas. Būna atvejų, kai mūsų skyriaus slaugytojos yra kviečiamos į Priėmimo – skubios pagalbos skyrių, nes reikia mažam vaikui į veną įvesti kateterį. Tai tikslumo ir gebėjimų reikalaujantis darbas. Vaikų ligų gydytojai dalyvauja ir gimdymo procese, seka naujagimių būklę pogimdyviniu laikotarpiu Akušerijos – ginekologijos skyriuje. Niekada neatsisakome padėti“, – pasakojo gydytoja V. Černiauskaitė.
Lenktynės su laiku
Gydytojos V. Černiauskaitės teigimu, į ligoninės vaikų ligų medikus sunerimę tėvai kreipiasi ir be reikalo: „Kartais naktį į Priėmimo – skubios pagalbos skyrių atvežami kelias dienas ar savaites kosintys, išberti vaikai. Šias problemas sėkmingai gali išspręsti šeimos gydytojas. Tėvai teisinasi, jog ryte eis pas šeimos gydytoją, o naktinis vizitas – tik noras įsitikinti, jog vaikui nieko rimto.“
Kartais į Priėmimo – skubios pagalbos skyrių tėvai kreipiasi neradę savo šeimos gydytojo. Tačiau, anot medikės, pasitaiko atvejų, kai į ligoninės Priėmimo – skubios pagalbos skyrių kreipiasi labai sunkūs ligoniai, kurių liga būna pasiekusi kraštutinumą. „Pasitaikė atvejis, kai mažylį teko traukti iš mirties nagų. Apie pusiaudienį tėvai atvežė komos būsenos vaiką, kuriam diagnozavome meningokokinę infekciją. Vaikas negaluoti pradėjo paryčiais. Tėvai galvojo, kad tai paprastas karščiavimas, tačiau sveikatai sparčiai blogėjant nusprendė vežti į ligoninę. Vaiką reikėjo skubiai reanimuoti. Į pagalbą pasikvietėme reanimatologą, o iš Panevėžio buvo iškviestas reanimobilis. Laimė, laiku suteikus pagalbą vaiką pavyko išgelbėti. Mūsų darbe kartais tenka lenktyniauti su laiku…“ – laimingai pasibaigusią istoriją priminė V. Černiauskaitė.
Iš skubių atvejų medikė paminėjo ir ūmius vaikų apsinuodijimus medikamentais: „Maži vaikai labai mėgsta viską dėti į burną. Ropinėdami namuose ant žemės randa nukritusių tablečių ir jų paragauja. Tai labai pavojinga. Šiuos apsinuodijimus gydome plaudami skrandį, darydami lašinę infuziją.“
Pasak Vaikų ligų skyriaus personalo, mažieji, priešingai nei suaugusieji, dažniau serga ūminėmis ligomis, tačiau ir greičiau pasveiksta.
Įvairios ligos
Darbo dienos metu į ligoninės Vaikų ligų skyrių pacientai priimami su šeimos gydytojo siuntimu. Medikės teigimu, ligos pradžioje susirgimus gydo apylinkės gydytojas, tačiau iškilus ligos komplikacijoms, atsiradus vaistų į veną ar lašinės infuzijos poreikiui, ligoniukas siunčiamas stacionariam gydymui į VšĮ Rokiškio rajono ligoninės Vaikų ligų skyrių. Čia gydomos įvairios mažųjų pacientų negalios: plaučių, inkstų, ausų, limfmazgių, tonzilių (anginos) uždegimai, astmos paūmėjimas, sunkūs alerginiai susirgimai, ūmi virusinė respiracinė infekcija, pasireiškianti sunkiai kontroliuojama aukšta temperatūra. Šiemet skyriuje gydėsi ir erkiniu encefalitu susirgęs vaikas. „Kartais pasireiškia ir įvairios patologijos. Mūsų medikai nustato, kokia tai patologija, ir skiria gydymą. Ne visoms ligoms gydyti turime reikiamas priemones, todėl kartais tenka ligonį siųsti į kitas gydymo įstaigas. Viena tokių ligų – leukemija. Išgirsti šią diagnozę tėvams labai sunku ir dažnai jie mumis netiki, prašo siuntimo pakartotiniams tyrimams į didžiųjų miestų ligonines. Labai gaila, bet klinikos patvirtina mūsų žinią“, – sakė medikė. Chirurginius susirgimus, traumas ar kaulų lūžius patyrusius vaikus VšĮ Rokiškio ligoninėje konsultuoja ir gydo vaikų ortopedai-traumatologai bei chirurgai.
Modernūs tyrimai
Rajono ligoninė apsirūpinusi nauja medicinine įranga. Ja atliekami įvairūs tyrimai siekiant anksti diagnozuoti ligą. Skyriuje besigydantiems vaikams atliekami diagnostiniai bendri klinikiniai ir biocheminiai tyrimai: kasos, kepenų fermentų, inkstų funkcijos, bakteriologiniai. Pastarieji yra siunčiami į Šiaulių ar Panevėžio mikrobiologinę laboratoriją, o atsakymas gaunamas per 2-3 darbo dienas. Taip pat skyriuje diagnozuojamos įvairios ligos atliekant radiologinius tyrimus, plaučių, veido daubų, pilvo, kaulų rentgenogramos, įtarus galimą galvos traumą – kompiuterinė tomograma (KT), širdies sutrikimai nustatomi atlikus elektrokardiografiją. Ligoninės medikai turi specialiai vaikams skirtą mažesnį nei įprasta endoskopą. Jei vaiką kamavo traukuliai, jam daroma elektroencifalograma (EEG). Paaugliams atliekama veloergometrija, padedanti nustatyti širdies ritmo sutrikimus bei fizinį pajėgumą ir darbingumą.
Vaikų ligų skyriaus vedėja V. Černiauskaitė teigė, kad po ilgesnio gydymo, pavyzdžiui, komplikuoto plaučių uždegimo, pacientai siunčiami į jų pasirinktą sanatoriją.
Ligoninėje veikia ir reabilitacijos kabinetai, kuriuose mažiesiems pacientams atliekami masažai, kineziterapija, UAD, elektroforezė, magneto terapija ir kitos procedūros.
Tenka dirbti…
socialinėmis darbuotojomis
Gydytoja pasakojo, jog į skyrių neretai atvežami vaikai iš socialinės rizikos šeimų: „Tokių vaikų labai gaila. Būna, kad iš girtaujančių tėvų policija ar vaiko teisių apsaugos darbuotojai paima mažamečius vaikus. O kur juos dės? Atveža į ligoninę. Vargšelius nuprausiame, išskalbiame jų drabužėlius, išrenkame „gyvūnėlius“, kurie knibžda plaukuose – rūpinamės mažaisiais kaip savais. Kai kurie pas mus praleidžia naktį, kiti užsibūna ilgiau, kol jiems surandami globėjai. Jei taip nenutinka, vaikučiai grąžinami girtaujantiems tėvams. Kartais tokios šeimos savo sergančias vos kelių mėnesių atžalas gydyti ligoninėje palieka be priežiūros. Kūdikėliu tenka rūpintis mūsų slaugytojoms, kurios lyg mamos prižiūri mažylį ir dar rūpinasi kitais sergančiais vaikais. Tai labai apsunkina mūsų darbą. Pasitaiko, kad ligoninėje guli mama su vaikeliu, kuriam įtariama bronchinė astma, vaikas dūsta. Nepaisant to, mama dažnai eina parūkyti, grįžta „kvepianti“ dūmais ir glaudžia vaikutį prie savęs… Ir stebisi, kodėl vaikas dažnai serga. Ji nesupranta, jog kūdikis priverstas pasyviai rūkyti.“
V. Černiauskaitė šypsodamasi teigė, jog bene dažniausias vos atvykusių tėvelių ir mažųjų pacientų klausimas medikams būna toks: „Kada paleisite namo?“
„Gultis į ligoninę – stresas net ir suaugusiam žmogui, todėl nereikia stebėtis, kad vaikai nori kuo greičiau iš čia išeiti. Tačiau po poros dienų jie apsipranta, susiranda čia draugų, kai kurie net pradeda džiaugtis, kadangi artimieji atneša skanumynų ir kitaip lepina ligoniuką. Išeidami vaikai mums dėkoja už priežiūrą, dažnai gaunam dovanų – nupieštas gėlių puokštes ar savo portretus“, – mažųjų pacientų ir medikų kasdienybę atskleidė gydytoja.
Užs.1232
