Tiesą sakant, šitas mintis dar prieš keletą mėnesių įkvėpė galimas „šiukšlių mokesčio“ padidėjimas. Juk, mąstant grynai buitiškai, mes patys vis labiau rūšiuojame šiukšles, tarsi dirbame šiukšlininkų darbą, o tie niekadėjai nori mus dar didesniais mokesčiais apdėti. Aš virtuvėje ir koridoriuje jau turiu keturis maišus šiukšlėms: augalinėms maisto atliekoms, plastikui, popieriui ir buitinėms atliekoms, tai yra, tam, kas netelpa į anuos tris. Dar priklausytų koks konteineriukas stikliniams buteliams, kurie nesuperkami perdirbimui, dar koks konteineriukas naudotam aliejui, nes konteineris jam taip pat kažkur netoli gatvėje stūkso, matyt, ir dar vienas kitas, gal ne viską dabar prisimenu. Tvarkingai sumetu tas visas atliekas į joms skirtus konteinerius, o mokesčius šiukšlių surinkėjai vis tiek didina. Kaip čia išeina?
Prisiminkime, kaip visi šitie reikalai atrodė prieš kokius 30 metų. Atvažiuodavo vakare prie namų tokia šiukšlių mašina, visi kolektyviai supildavo į jos nasrus savo virtuvinių šiukšlių kibirų turinį ir nė kalbos nebuvo apie jokius rūšiavimus. Tos mašinos paskui važiuodavo į sąvartynus, kur išversdavo mūsų šiukšlinių turinį į dideliausias krūvas, ir reikalas baigtas. Na, dar ten, šalia tų krūvų glausdavosi visokie „bomžai“, kurie rasdavo daiktų, kuriuos galima priduoti, parduoti ar kitaip panaudoti ir taip manytis. Jau kiek naujesniais laikais, kai tos šiukšlių mašinos nebevažiuodavo į kiemus, o viską jau mesdavome į konteinerius, pats stebėjau, kaip prie tų konteinerių Vilniuje sau pragyvenimui visokio gėrio ieškojo toks žmogelis. Iš pradžių po gyvenamąjį rajoną jis eidavo pėsčias, susirinkdavo visokius metalus, popieriaus atliekas ir kitką. Vėliau iš kažkur įsitaisė dviratį, netrukus prie to dviračio prisikabino karutį. Kai pastarąjį kartą, prieš kokius 10 metų, jį mačiau, prie konteinerių jau atvažiuodavo gerai parūdijusiu „Pasatu“. Vadinasi, iš šiukšlių įmanoma pragyventi. Tiesa, Vilniuje tuos visus daugiabučių konteinerius po kurio laiko įleido giliai į žemę ir prie jų turinio taip lengvai nebeprieisi, tai nežinau, kaip tam žmogeliui toliau sekėsi.
Bet ir Rokiškio daugiabučių šiukšles dabar išvežinėja nebe ta vienintelė šiukšliavežė, į kurią buvo metama viskas, o dvi ar ne trys skirtingos įmonės. Net iš Panevėžio geresnių atliekų atvažiuoja – tik duokit, pilkit, meskit. Ir veža ne į sąvartyną, o į visokias įmones, kur tas šiukšles dar kartą rūšiuoja, perrenka, išskirsto ir išsiunčia perdirbėjams beigi sudeginimui šilumos gamintojams. Prieš pastarųjų statomas „šiukšlinas“ elektrines žmonės iš pradžių smarkiai protestuodavo, dabar jau pamažu aprimsta.
Nesgi patys matot, šiukšlių ir įvairių pakuočių kasmet ir net kas mėnesį vis daugėja. Jų vežiotojų ir perrinkėjų taip pat, įmonės perdirbančios atliekas statosi vis naujus cechus. Taigi, „šiukšlių mokesčiai“ didės, ir niekur nuo to nedingsi. Ir rūšiuoti reikės vis daugiau, o jei esate sąmoningi – ir kruopščiau.
Panašiai ir su parduotuvėmis. Patys susirenkame prekes į vežimėlius, dažnu atveju kasoje patys tas prekes nuskanuojame, bet… sumokame daugiau, nors kasininkų ir pardavėjų sumažėjo. Bet padaugėjo parduotuvėse „salės darbuotojų“, nes prekių vis daugiau, tai ir jų dėliotojų bei perdėliotojų reikia.
Kokie nors natūrinio ūkio šalininkai išaiškins jums, kad dėl visko kalti bankai ir ekonomika, kuri remiasi bankų sistema. Visas ar didžiumą prekių parduotuvės ir įmonės perka už paskolas, kurias reikia grąžinti su palūkanomis, užtat parduoti reikia su antkainiu, kad dar ir pelno nors kiek turėtum. Ir netikėkit, kad įmanoma įsteigti kokį nors valstybinį banką, kuris dalins jums pinigus ir nereikalaus palūkanų, ar dar geriau – iš viso paskolos grąžinti nereikės.
Pabaigai kiek iš kitos pusės. Ką jūs pasakytumėt, jei kas nors dabar jums pasiūlytų pirkti džinsus kad ir už minimalią mėnesio algą, kuri dabar Lietuvoje kiek viršija 900 eurų? Išvadintumėt bepročiu tokį pilietį ar dar bjauresniais žodžiais. O aš dar prisimenu tuos visuotinio deficito laikus, kai džinsai kainavo net ne minimalią, o vidutinę mėnesio algą ir net daugiau. Tiesa, rubliais. Kiek ne pačių prasčiausių džinsų dabar galėtumėt nusipirkti iš vienos algos?
Tad, kaip sakoma, ir su tais pabrangimais ne viskas taip vienareikšmiška, ponai ir ponios.
Tai tiek diletanto pastabų. Ekonomistai gal kitaip viską išaiškintų.
