Ar ministrė persigalvojo?
„Minimalų moksleivių skaičių klasėse mažinti žadėjusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė siūlo, kad šis mokyklų tinklo reikalavimas nesikeistų“.
Praėjusią savaitę tokiomis antraštėmis spauda skelbė apie tai, kad ministrė persigalvojo dėl žadėto projekto, jog kaimiškose gimnazijose nebereiks dvidešimt vieno mokinio III gimnazijos klasei suformuoti, o užteks dvylikos mokinių. Dėl to iškart po rinkimų į R. Popovienę kreipėsi Rokiškyje išrinktas Seimo narys T. Barauskas. Mat problema labai aktuali ir mūsų rajonui – Juodupėje ir Obeliuose nuo rugsėjo nesuformuotos vienuoliktos klasės. Buvo ir pažadai, jog šis ankstesnės valdžios reikalavimas bus peržiūrimas.
T. Barauskas penktadienį „Gimtajam…“ sakė, jog išėjo nesusikalbėjimas, komunikacinė krizė, kurią pati ministrė patikslino feisbuko paskyroje. Anot T. Barausko, su dvylika vaikų bus galima formuoti gimnazinę klasę, ko nebuvo prie ankstesnės valdžios, kai su nedidelėmis išimtimis griežtai reikalauta dvidešimt vieno mokinio vienuoliktoje klasėje.
Tiesa, jis akcentavo, kad tai, link ko einama Seime, kol kas dar tik projektas ir jis dar nepatvirtintas.
Bet…
Bet yra vienas „bet“ – pusė pinigų klasių su mažiau nei dvidešimt vieno mokinio išlaikymu planuojama užkrauti savivaldybėms, jei jos matys reikalą išlaikyti mažas klases.
„Noriu sureaguoti į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją dėl minimalaus mokinių skaičiaus gimnazijų III klasėse. Patikinu, kad savo siūlymo nekeičiame. Tos mokyklos, kurios nesurenka 21 mokinio, turėtų galimybę išlaikyti ir mažesnes – 12 mokinių – klases.
Atsižvelgiant į situaciją savivaldybėse, 21 mokinio skaičius išlieka siekiamybė, tačiau siūlome įteisinti 12 mokinių išimtį. Jeigu savivaldybės mato tam poreikį, mažųjų klasių finansavimą jos dalytųsi lygiomis dalimis su valstybės biudžetu.
Mokyklų tinklo optimizavimo klausimą šiuo metu deriname su profesinėmis sąjungomis ir kitomis suinteresuotomis institucijomis“, – savo FB paskyroje trečiadienį rašė švietimo, mokslo ir sporto ministrė R. Popovienė.
Ar savivaldybė norės išlaikyti mažas klases, kiek tai kainuos?
Rajono vicemeras Antanas Taparauskas sakė, jog, aišku, norėtųsi, kad valstybė atliktų savo funkcijas ir rūpintųsi švietimu, kaip tai numatyta galiojančiuose įstatymuose – pilna apimtimi. „Deja, buvusi Vyriausybė „paliko siurprizų“, kuriuos dabartinė turi spręsti nedelsiant ir yra „pastatyta prieš faktą“. Tačiau, jei bus priimti įstatymo pakeitimai, ieškosime būdų, kaip išlaikyti minėtas klases. Šiuo metu tokio klasės komplekto (mažesnio nei 21 mokinys) išlaikymo kaina ugdymui yra 65081 euras. Nuo artėjančio rugsėjo numatoma didinti atlyginimus, todėl kitiems metams preliminariai kainuotų apie 69000 eurų. Vertinant, kad reikėtų prisidėti 50 procentų – iš savivaldybės biudžeto vienos klasės išlaikymui tektų skirti apie 34500 eurų“, – sakė A. Taparauskas.
Reikėtų ir grąžinti milijonus, ir susimokėti skolą
„Problema ta, kad konservatoriai, gaudami pinigus iš Europos Sąjungos – dvidešimt keturis milijonus eurų – įsipareigojo, kad klasėje būtų dvidešimt vienas mokinys. Jei finansavimas klasėms du dvylika mokinių būtų šimtaprocentinis, iš valstybės tektų grąžinti tuos milijonus, plius dar apie dešimt milijonų baudą. Praėjusią savaitę frakcijoje ta tema kalbėjome su premjeru Gintautu Palucku. Sprendimas nėra paprastas, jei būtų paprastas – nereiktų tiek tartis ir diskutuoti, kaip padaryti geriau. Todėl ir siūlomas toks jungtinis finansavimas valstybė-savivaldybė, kad nereikėtų grąžinti tų milijonų. Nors šiaip tokių klasių per visą Lietuvą yra apie penkiasdešimt, ir jas finansuoti valstybė būtų pajėgi“, – sakė T. Barauskas.
Obelių gimnazijos direktorė Neringa Ragelienė teigė, jog šiandien Obeliuose mokosi šešiolika dešimtokų. „Kiek jų eis į vienuoliktą klasę – nežinia, bet jei bus dvylikos mokinių klasės, tai pas mus ta klasė susidarys“, – neabejoja direktorė.
