„Siūlyčiau mokslo metus pradėti savaitę prieš rugsėjo 1 dieną, sakykim, rugpjūčio 23-iąją. Per tą savaitę būtų galima atlikti daug techninių darbų, nuvykti į ekskursijas ir panašiai. Vyktų tai, kas dabar vyksta rugsėjo pirmomis dienomis. Taip sutaupytume vieną savaitę. Atsisakyčiau žiemos atostogų savaitės vasario mėnesį. Taip sutaupytume dar savaitę“, – sako Rokiškio pedagogų profsąjungoms (LŠMPS) vadovaujantis „Romuvos“ gimnazijos mokytojas Erikas Gaigalas.
„Įsivaizduokite – vieną dieną pamokos tvankiame kabinete (kondicionieriais gali pasigirti nedaugelis), kitą – išvažiuoji į turistinį žygį dviem dienoms, grįžęs – vėl į pamokas“, – sako lituanistė Jolanta Augulienė.
Mokytojams padidėja krūvis
LŠDPS teigimu, per pastaruosius aštuonerius metus net keletą kartų prailginta ugdymo proceso trukmė. Tikėtasi, kad dėl to pagerės Lietuvos moksleivių pasiekimai, tačiau tai lauktų rezultatų nedavė.
Profsąjungos taip pat nurodo, kad birželio mėnesį tiek šalies mokytojai, tiek moksleiviai turėtų būti visą savo dėmesį sutelkę į valstybinius brandos egzaminus. Kalbama ir apie tai, kad tokiu laikotarpiu pedagogams gerokai padidėja ir darbo krūvis.
Mes per daug prisirišę prie datų
„Aš asmeniškai būčiau ne už mokslo metų trumpinimą, nes jie ir taip pas mus trumpi, lyginant su kitomis šalimis. Čia kalba eina apie efektyvų laiko panaudojimą, nes birželis – tai metas, kai gimnazijų 10, 11, 12 klasių mokiniai laikys egzaminus ir patikrinimus. Bus susiduriama su darbo organizavimo problemomis, nes, pertvarkius vieną dalyką, apie egzaminų tvarką nebuvo pagalvota, nepagalvota, kaip efektyviai juos vykdyti. Mes per daug prisirišę prie datų, likusių nuo sovietinių laikų, kad mokslo metai prasideda rugsėjo 1 dieną ir baigiasi birželio 1 dieną, ir visa vasara atostogų. Pamiršom, kad tais laikais vasaros mėnesį praleisdavom kolūkiuose ir visokiose darbo, karinėse stovyklose, kur iš esmės auklėjimas, ugdymas ir lavinimas vyko toliau, tik kitomis formomis ir būdais.
Siūlyčiau mokslo metus pradėti savaitę prieš rugsėjo 1 dieną, sakykim, rugpjūčio 23-iąją. Per tą savaitę būtų galima atlikti daug techninių darbų, nuvykti į ekskursijas ir panašiai. Vyktų tai, kas dabar vyksta rugsėjo pirmomis dienomis. Taip sutaupytume vieną savaitę. Atsisakyčiau žiemos atostogų savaitės vasario mėn. Taip sutaupytume dar savaitę. Taigi mokslo metai galėtų baigtis birželio 7–8 dienomis“, – svarstė E. Gaigalas.
Susitrumpina beveik savaite
Juozo Tūbelio progimnazijos direktorius Zenonas Pošiūnas sako, kad toks siūlymas kontraversiškas. Jo vadovaujama švietimo įstaiga mokslo metus ir ugdymą baigia birželio 13 dieną, todėl mokslo metai jiems ir taip sutrumpėja. „Mokslo metai yra 185 dienos, bet jie mums šešiomis dienomis sutrumpėja dėl to, kad kartais ugdymas vyksta savaitgaliais ir po pamokų. Taip nusprendė mūsų mokyklos bendruomenė. Tarkim, „Velykalnyje“ vyko sporto renginys, ir šiaip po pamokų dažnos projektinės veiklos. Todėl nemanau, kad reikia trumpinti mokslo metus“, – sakė Z. Pošiūnas. Ar birželį vykstantys egzaminai netrukdo pamokoms? „Tuomet ugdymas vyksta ne progimnazijoje – mokiniai važiuoja į ekskursijas, dalyvauja edukacijose, kai kurie mokytojai taip pat dalyvauja egzaminuose, tačiau šiemet pas mus bus tik du egzaminai“, – sakė direktorius.
Optimaliausias variantas
Rudolfo Lymano muzikos mokyklos direktorė Vilma Steputaitienė teigė, jog jų įstaigoje mokslo metai baigiasi birželio 6-ąją. „Manau, tai optimaliausias variantas. Tai parodė ir patvirtino ne vienerių metų patirtis. Birželio mėnesį bendrojo lavinimo mokyklose vyksta egzaminai, daug įvairiausių edukacinių veiklų, išvykų, stovyklų ir t. t. Todėl išsibalansuoja tvarkaraščiai, suprastėja mokinių lankomumas, nuo to kenčia ugdymo kokybė. Birželio mėnesį organizuojame stovyklas, išvykas. Jau kelinti metai stovyklas organizuojam ir rugpjūčio mėnesį“, – sakė direktorė.
Priežastys, kodėl reikėtų trumpinti
„Pritariu, kad mokslo metus reikėtų trumpinti. Trumpinti reikėtų dėl keleto svarbių priežasčių. Pirmiausia, kai pačioje mokykloje vyksta valstybiniai brandos egzaminai, mokykloje ir jos teritorijoje gali būti tik laikantys egzaminus mokiniai ir juos vykdantys mokytojai. Kitų klasių mokiniams pamokos tomis dienomis nevyksta, mokiniai išvyksta į pažintines išvykas. Kita priežastis, kai mokiniai išvyksta laikyti valstybinių brandos egzaminų į kitas mokyklas, dažnu atveju vis tiek dalies pamokų nebūna, nes dalis mokytojų turi dalyvauti kitose mokyklose rengiamuose valstybiniuose brandos egzaminuose. Dar viena priežastis, tai jau ne vienerius metus stebima nepalanki mokymuisi nei mokykloje, nei lauke oro temperatūra. Kai oro temperatūra apie +30, sunku susikaupti mokiniams, sunku dirbti mokytojams“, – sakė Kamajų Antano Strazdo gimnazijos direktorė Loreta Grochauskienė.
Jos teigimu, pagal dabartinį ugdymo planą, mokslo metus turėti baigti birželio pabaigoje, tačiau ugdymo planas leidžia intensyvinti mokymosi kursą ir mokslo metus pabaigti šiek tiek anksčiau. „Mūsų gimnazija šia galimybe pasinaudojo. Jau trečius metus vykdome temines integruotas projektines veiklas per visus mokslo metus. Ne pamokų metu jas vykdo klasių vadovai kartu su dalykų mokytojais, pasirinkdami jiems tinkamas darbo formas. Mokslo metų pabaigoje kiekviena klasė pagal koncentrus (1-4 kl., 5-8 kl., I-IIg kl.) savo darbus pristato baigiamojoje konferencijoje. Šią formą pasirinkome norėdami ne tik sutrumpinti mokslo metus mokiniams, bet ir ugdyti mokinių kūrybiškumo, kritinio mąstymo, pilietiškumo, bendradarbiavimo kompetencijas. Projektus pradėjome 2022–2023 mokslo metais. Jau turėjome du – „Sėlių keliu nuo Kamajų iki Anykščių“ ir „Kaimai. Portretai“. Šiais mokslo metais, skatindami mokinius skaityti knygas, sumanėme projektą „Pasimatuok knygą“. Jo rezultatus mokiniai pristatys birželio mėnesį ir mokslo metus baigsime viena savaite anksčiau ir tai tik birželio 19 dieną“, – sakė direktorė.
Mokiniams labai sunku dirbti tokiu grafiku
Anot Juozo Tumo-Vaižganto progimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Jolantos Augulienės, mokslo metai šiuo metu tikrai yra ištęsti formaliai. „Kai buvo pradėta kalbėti apie ilginimą, kalbėta, kad tai gerins mokinių akademinius pasiekimus, kad mokiniai nespėja įsisavinti kurso ir panašiai. Dabar matome, kad to nėra. Normalios pamokos nebevyksta. Kodėl? Yra keletas priežasčių. Pirma, birželį vyksta egzaminai. Nuo šių metų jų dar padaugėja, nes juos laiko ir vienuoliktokai, ir dvyliktokai. Egzaminai vykdomi ne tik gimnazijoje, bet ir progimnazijose. Tą dieną į mokyklą mokiniai neįleidžiami. Bandoma tomis dienomis vesti nuotolines pamokas, bet ir jos ne visos būna, nes daug mokytojų yra egzaminų vykdytojai. Tuo pačiu dalis mokytojų dalyvauja egzaminų vertinime.
Žinoma, mokiniai yra užimami, vyksta įvairios veiklos su klasių auklėtojais, turistiniai žygiai, ekskursijos. Bet mokiniams labai sunku dirbti tokiu grafiku. Įsivaizduokite – vieną dieną pamokos tvankiame kabinete (kondicionieriais gali pasigirti nedaugelis), kitą – išvažiuoji į turistinį žygį dviem dienoms, grįžęs – vėl į pamokas… Jaučiasi, kad viskas formaliai tempiama. Toks formalus mokslo metų ilginimas tikrai nepagerina akademinių pasiekimų“, – sakė lituanistė.
Lituanistė pasakė ,,tuo pačiu”…rus.,,tiem samym”…Taisome -,,kartu”arba ,,tuo pačiu metu”.