– Apie konservatorius valdžioje ne kartą atsiliepėt ironiškai arba ne pačiais gražiausiais žodžiais. Kiek naudinga Rokiškiui tai, kad šiandien valdantieji – socdemai, kaip ir pas mus?
– Nesutinku, kad kalbėjau ironiškai, tiesiog visada kalbėjau atvirai. Dabar man yra daug lengviau. Nes, tarkim, praėjusi kadencija… Nenoriu nei peikti, nei girti, bet dėmesio nebuvo praktiškai jokio. Pas premjerą patekti buvo išvis neįmanoma. Priminsiu atvejį, kai dešimt merų nuvažiavom į Seimą ir turėjom kalbėti apie pradėtų sporto objektų statybas. Susitikt neatėjo niekas. Pareiškė, kad yra svarbesnių reikalų. „Patys pradėjot, patys užbaikit“, – pasakė. Su ministrais bendrauti irgi buvo labai sudėtinga. Kiek Kanopa (Vidmantas Kanopa – buvęs Seimo narys – aut. past.) padėjo, tiek pavyko pabendrauti, o šiaip buvo labai sudėtinga. O dabartinė Vyriausybė dirba keturis mėnesius, bet jau du kartus buvau. Bendravau ir su premjeru, ir su švietimo, socialinės apsaugos, susisiekimo ministrais, jau suplanuotas socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės vizitas į Rokiškį gegužės 2 d. Kelių reikalai jau juda. Dabar yra ruošiamas įstatymas, kuris panašus į Lenkijoje jau veikiantį. Kelių fondo kūrimas. Jei bus lenkų modelis, tai tas pokytis lauks ir Lietuvoj.
…Nesutinku, kad kalbėjau ironiškai, tiesiog visada kalbėjau atvirai…
– Pas susisiekimo ministrą Eugenijų Sabutį kėlėte klausimą, kad reikėtų Rokiškyje atidaryti pervažą Žemaitės gatvėje. Tikrai jos reikia? Kas paskatino kelti tokį klausimą?
– Yra nemažai žmonių, kurie norėtų naudotis tuo išvažiavimu tiesiai. Kitas svarbus niuansas tas, kad visa Rokiškio pramonės teritorija yra šioje pusėje. Jei vėl veiktų pervaža, daug sunkiasvorio transporto galėtų neužsukti į miestą. Sumažėtų Panevėžio gatvės apkrova, nebebūtų užsikišusi Panevėžio–Vilties gatvių sankryža, nes dėl įmonių veiklos susidarantis krūvis pasiskirstytų ir sumažėtų srautas.
…Tiek gaisrinė, tiek greitoji kur kas greičiau nuvyktų į nelaimės vietą dalyje miesto, kaimiškosios, Obelių, Jūžintų, Kamajų seniūnijose. Tai labai svarbu…
Dar vienas svarbus argumentas – A. Strazdelio gatvėje planuojama statyti naują gaisrinės pastatą. Tiek gaisrinė, tiek greitoji kur kas greičiau nuvyktų į nelaimės vietą dalyje miesto, kaimiškosios, Obelių, Jūžintų, Kamajų seniūnijose. Tai labai svarbu. Bet ministras sakė, jog tai iš tikrųjų gana sudėtingas dalykas – reiktų reguliavimo, nes traukinių eismas dar vyksta. Buvo kalba su „Lietuvos geležinkeliais“ apie tai, bet centrinė valdžia į uždarytas pervažas nekreipė dėmesio. Dabar, jei bus palaikymas, matysim.
– Viskas mieste tvarkoma, apie želdynus, naujus takus kalbama, o kodėl į šalį vis atidėtas Rokiškio krašto garbės pilietės Nijolės Bučiūtės vardu pavadintas parkas?
– Gražus parkas, bet, kalbant apie pėsčiųjų takus ir suoliukus, tų lėšų yra ribotas kiekis. Sutinku, kad ten tvarkyti reikia, ir tam ateis eilė. Bet, turėdami tam tikrą pinigų sumą, žiūrime, kur labiau reikia ir kur daugiau žmonių pasinaudoja infrastruktūra. Pernai mikrorajone pradėjome tvarkyti šaligatvius. Šiemet tiek pat – du šimtai tūkstančių – taip pat tam numatyta. Bet verkiant reikia tvarkyti Nepriklausomybės aikštės plyteles – laikas savo daro. Norim jas pakeisti dalyje prie paminklo. Kaip sakiau, prioritetas ten, kur didesnis žmonių srautas. Bet prieis eilė ir parkeliui. Tikrai šiuo metu nėra nė vieno savivaldybės projekto, kuris būtų išmestas ar nurašytas. Šaligatvius pirmiausia tvarkome ten, kur renovuojami namai – tai ir skatinimas renovuotis. Be to, šiemet vėl tvarkysime daugiabučių kiemus, duobes, įvažiavimus, kas nebuvo daroma nuo sovietmečio.
– Koks buvo pirmas šios dienos mero skambutis ar susitikimas?
– Suplanuotas rytas. Ryte pasitarimas, o devintą jau buvau muzikos mokykloje. Kalbėjomės apie naujos muzikos mokyklos statybą.
– Muzikos mokykla buvusiame „Telekome“ gyvena dvidešimt trečius metus. Kodėl tik dabar pradedama kalbėti apie jų prastas sąlygas? Ar pastatyti naują mokyklą apskritai įmanoma?
– Negaliu pasakyti, kodėl anksčiau niekas nekreipė dėmesio. Aš daug bendrauju su švietimo įstaigomis, žinau jų būklę. Vertinant visą muzikos mokyklos istoriją iki šių dienų ir tai, kas pasiekta ir kokios perspektyvos, tapo aišku, kad situaciją būtinai reikia keisti. Visiems tai yra kosmosas. Bet prasideda nuo idėjos. Pavyksta nepavyksta, tačiau jei neturi tikslų nei gyvenime, nei darbe, tai tiesiog egzistuoji, ir viskas. Matau tas patalpėles, tą garsą, triukšmą, nuolatinė problema įlaipinimo, atvežimo, eismo pertvarkyti neįmanoma. Todėl šiais metais mes turim pasiruošti sklypą ir padaryti vizualizacijos konkursą, kaip ta mokykla atrodytų iš išorės. Kitas darbas – projektavimo paslaugų pirkimas. Bus rengiamas techninis projektas. Galbūt pavyks netgi pradėti kažkokius darbus. Bet tai optimistinis matymas. Realiai – po dvejų metų, nes konkursai, pirkimai užtrunka. Šiandien pasakyti, kiek tai kainuotų, neįmanoma. Muzikams duota užduotis suskaičiuoti, kiek klasių, patalpų jiems reikia. Tuo pačiu ir choreografams. Kai turėsim bendrus plotus, tada kalbėsim apie sąmatą. Bet šešių septynių milijonų tikrai reikės. Vien garso izoliacija ir įranga kiek kainuoja.
…Pavyksta nepavyksta, tačiau jei neturi tikslų nei gyvenime, nei darbe, tai tiesiog egzistuoji, ir viskas…
– Tai kaip sporto arena? Duos mums pinigų premjeras ar ne? Tiksliau, ar sugrąžins tuos du milijonus, kuriuos vėlgi atėmė nuėjusi valdžia, liepusi „patiems pradėjus, patiems ir baigti“?
– Rugsėjo pradžioje planuojame areną atidaryti. Šiuo metu perkama įranga, laukiame paties pridavimo fakto. Visi statybų darbai baigti. Tiksliai datos pasakyt negaliu, nes atidarymui planuojame dviejų LKL komandų draugiškas rungtynes. Mintyje – Panevėžio „Lietkabelio“ ir Utenos „Juventus“ susitikimas naujoje arenoje. Žodžiu, aukščiausia lyga mūsų mieste. Dėl lėšų mūsų arenai premjeras pažadėjo su ministrais kalbėti apie galimybes. Nieko aiškaus dėl to kol kas nėra. Bet kokiu atveju, su rangovu privalome atsiskaityti iš skolintų SEB banke lėšų. Jei paskolos nepadengsim, per trejus metus ją grąžinsim.
…Bet kokiu atveju, su rangovu privalome atsiskaityti iš skolintų SEB banke lėšų…
Ar tikiu, kad Vyriausybė atras milijonus Rokiškiui? Kaip sakoma, „penkiasdešimt ant penkiasdešimt“. Nes tai turėtų būti papildomos lėšos, o šiuo metu valstybės biudžete nėra tų pinigų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai šiemet numatyta tik milijonas du šimtai tūkstančių visiems švietimo objektams Lietuvoje.
Daugiau „Gimtajame…“
