– Geriatrijos dienos stacionaras veikia jau metus. Prognozuota, kad čia teikiamos paslaugos bus labai populiarios. Kaip prabėgo šie metai? Ar daug pacientų apsilankė?
– Galime pasidžiaugti, kad visai nemažai. Vien per praėjusius metus apsilankė apie 200 žmonių. Iš pat pradžių įsivažiuoti buvo nelengva, antplūdį pajutome tik nuo rudens. Matyt, toks pasistūmėjimas įvyko, kai pradėjome gyventojus šviesti apie teikiamas paslaugas. Daug lankėmės aplinkinių miestelių, kaimų bendruomenėse, Artrito klubo, Neįgaliųjų draugijos sanbūriuose ir kitose vietose, kur lankosi vyresnio amžiaus žmonės. Pristatėme, kokios paslaugos teikiamos geriatrijos dienos stacionare. Tai suveikė.
– Kiek vidutiniškai pacientų priima geriatrijos dienos stacionaras? Kokiu principu jis veikia?
– Pradžiai turėjome 8 (6) lovas. Šį pavasarį, įrengus papildomas palatas, lovų turime 10. Maždaug tiek iš viso kasdien ir būna lankančiųjų. Kiekvienam pacientui skiriamos individualios procedūros.
mūsų tikslas – užbėgti (ligų) paūmėjimams už akių.
Pirmiausia pacientas (norintis lankyti geriatrijos dienos stacionarą) turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, o šis siunčia gydytojo geriatro konsultacijos (užsiregistruoti galima internetu per e.sveikata arba paskambinus į registratūrą). Konsultacijos metu išsiaiškiname, kokios sveikatos problemos sunkina pacientui gyvenimą, kuo pacientas skundžiasi, tuomet žiūrime, sprendžiame, kaip jam galėtume pagelbėti. Kokius vaistus išrašyti, kokius pratimus rekomenduoti. Jeigu pacientas gali dažniau pas mus atvykti, kviečiame pas mus apsilankyti fizioterapijos, ergoterapijos, kineziterapijos procedūrų. Kitąsyk pakanka sulašinti lašelinės infuzijos būdu mikroelementų, ir jis pasijunta geriau. Tai padeda žmogui išvengti vizito priimamajame dėl skausmų, nereikia laukti pas daktarus eilėse. Kitaip tariant, mūsų tikslas – užbėgti (ligų) paūmėjimams už akių.
P. S. Akcentuotina, kad į ligoninės registratūrą galima skambinti net trimis numeriais: +370 458 55 096, +370 458 55 100, +370 620 44 107.
– Jūsų pastebėjimu – su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria pacientai?
– Daugiausia pastebimas poliligotumas – daug lėtinių ligų. Tai ir širdies sistemos nepakankamumas, ir širdies ritmo sutrikimai, taip pat suprastėjusi kraujagyslių būklė, mat jos su amžiumi nebūna tokios elastingos, per metus būna prikaupusios cholesterolio, skundžiamasi suprastėjusia kraujotaka. Bėdų kyla dėl stuburo skausmų, raumenų silpnumo. Toliau prasideda geriatriniai simptomai (sindromai) – sumažėjusi raumenų masė. Tik dalis senjorų įpratę vaikščioti, užsiimti aktyvesne veikla, kad pasirūpintų raumenynu. Nejudant, nesimankštinant raumenų masė mažėja, mažiau palaikoma griaučių sistema, persitempia sausgyslės, sąnariai kenčia didesnį krūvį.
Taip pat pacientus kamuoja virškinimo sistemos sutrikimai – vargina rėmuo, rūgšties atpylimai, vidurių užkietėjimai. Kai kuriems gyvenimą sunkina galvos svaigimai, griuvimai, suprastėjęs regėjimas. Tiesa, ne mažą dalį pacientų kankina nemiga, arba, kitaip tariant, miego higienos problemos, odos sausumas, niežulys, senatviniai bėrimai, šlapimo nelaikymas. Neretai pas mus artimųjų atlydimas demencija sergantis pacientas.
Kai kurie pacientai atvyksta sekinami depresijos. Turime ir psichologą, socialinį darbuotoją, kurie gali žmogui padėti. Be šių specialistų, gydytojo geriatro komandą sudaro ergoterapeutas, fizioterapeutas ir bendrosios praktikos slaugytojas.
– Redakcija ne kartą yra sulaukusi skaitytojų nusiskundimų, kad patekti į geriatrijos dienos stacionarą gan sunku – ilgai reikia laukti eilėje…
– Gauti gydytojo geriatro konsultaciją tikrai labai paprasta. Laisvų talonų yra net kitai dienai. Kasdienių procedūrų geriatrijos dienos stacionare gali tekti palaukti ilgiau – kokias 3–4 savaites.
Pavėžėjimas ir yra didžioji problema.
– Jeigu šį interviu perskaitys žmogus, susidomėjęs dienos geriatrijos stacionaro paslaugomis, tačiau neturintis galimybės atvažiuoti – ką atsakytumėte, patartumėte?
– Pavėžėjimas ir yra didžioji problema. Galima pasinaudoti nacionaliniu pavėžėjimo į gydymo įstaigas paslaugos numeriu 1808, paslauga nemokama, tačiau tai – tik vienkartinis dalykas – nevežios žmogaus kiekvieną dieną. Paslauga teikiama tikslingai, jei reikia gydytojo konsultacijos. Tokiu atveju pavėžėjimo paslaugą reiktų derinti su socialiniais darbuotojais, seniūnijomis. Būna, kad senjorai, atvykdami iš atokių kaimų, kooperuojasi ir vienu automobiliu važiuoja kartu, bet reikia atminti ir įsivertinti, kad procedūros trunka ne pusvalandį, o 3–4 valandas.
– Geriatrijos skyriui vadovaujate nuo praėjusių metų sausio. Su kokiais sunkumais teko susidurti, kur reikėtų patobulėti, kas labiausiai pradžiugino?
– Dalis žmonių vis dar nežino, ką reiškia geriatrijos sąvoka. Kai kuriems tai tik keistai skambantis žodis. Sakyčiau, pagrindinis sunkumas ir buvo žinios apie geriatrijos dienos stacionarą iškomunikavimas. O kur reikėtų patobulėti, tai net nežinau. Čia dirba labai draugiška, paslaugi, geranoriška, atsidavusių specialistų komanda, taip pat norime pasidžiaugti suremontuotomis, tikrai erdviomis, šiuolaikiškomis patalpomis. Kiek kolegos atvažiuoja iš kitų rajonų pas mus pasisemti gerosios patirties, sulaukiame tik komplimentų.
Darbo krūviu nesiskundžiu, jis nėra per didelis. Man, kaip gydytojui, labai svarbu gauti iš paciento tą grįžtamąjį ryšį – ar procedūros padėjo. Esame gavę ir padėkos raštų, dailyraščiu išrašytų, ir nupieštų paveikslų. Bet ko visiškai pakanka – tai nuoširdaus padėkos žodžio. Tai įkvėpimo šaltinis mūsų personalui.
– Pabaigai – filosofinis klausimas: ar gydytojas gali padaryti pacientą laimingą?
– Iš esmės gali, bet… Gydytojas nėra pagrindinė priežastis. Jeigu tu padedi išspręsti žmogui sveikatos bėdą, pakeisti jo požiūrį į ligą, tai vien nuo to jis jau bus laimingesnis. Mūsų tikslas – stengtis įdiegti požiūrį, kaip žmogus gali padėti sau, kad pasijustų stipresnis, laimingesnis, padėtų sau susitvarkyti su įsibėgėjusiais ar tik prasidedančiais senėjimo procesais. Jei pacientas darė pratimus, tai labai svarbu, kad, pasibaigus procedūroms, jis jų nenutrauktų, kartotų ir namie.
