„Praėjusiais metais alkoholio suvartojimas yra smuktelėjęs. Jeigu mes paimtume suminį rezultatą, gautume 7,8 proc. smukimą“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė A. Bartkus.
„Jeigu detaliai pereitume per atskiras rinkas, pamatytume, kad spiritinių gėrimų rinka traukiasi – čia suvartojimo kiekiais sumažėjo maždaug 6,6 procento, vyno maždaug 5,5 procento. Vienintelė rinka, kuri šiek tiek ūgtelėjo, yra alaus rinka, kuri paaugo 1,1 procento“, – statistiką pristatė universiteto docentas.
Anot jo, alkoholio suvartojimo mažėjimo priežastis aiški – smukusios gyventojų pajamos ir bendras kainų augimas.
„Ir čia priežastis yra labai aiški – praėjusiais metais mes turėjome smukusias realias gyventojų pajamas, kai darbo užmokesčio augimas nespėjo pagal kainų augimą. Kai smunka realios pamainos, tai gyventojai labai specifiškai elgiasi su ne pirmo būtino prekėmis. Alkoholis nėra pirmo būtinumo prekė ir jo sąskaita žmonės visada pradeda taupyti“, – aiškino A. Bartkus.
„Esminis poveikis yra bendras kainų augimas. Sutaupyti reikia kažkieno sąskaita, tai alkoholis yra tai, ką galima išbraukti iš savo raciono ir niekas dėl to ypatingai nepergyvens, nei nukentės“, – pabrėžė docentas.
Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas alkoholio vartojimo įpročių Lietuvoje tyrimas parodė, kad alkoholį vartojusių asmenų dalis Lietuvoje po truputį auga, tačiau bendras suvartojamas alkoholio kiekis per pastaruosius 7 metus po truputį traukėsi.
Nuo 2016 iki 2022 metų, nors ir dažnai, bet ne per daug išgeriančių asmenų suvartojamo alkoholio kiekis sumažėjo trečdaliu. Proginių vartotojų pogrupyje jokios aiškios suvartojamo kiekio tendencijos įžvelgti negalima.
Taip pat, tyrimas atskleidė, kad stiprūs alkoholio pervartojimai visumoje tampa retesni, tačiau itin dažnai pergeriančių asmenų dalis yra pastovi ir sudaro apie 1 proc. Asmenų dalis, labai dažnai vartojanti alkoholinius gėrimus ryte, tyrimo metu nekito.
