Meras Ramūnas Godeliauskas: „Nesijaučiu neeilinis“

– Jeigu eglė graži, keliai nuvalyti, žmonės sakys „geras meras“. Kol dar nebuvot išrinktas, iš ko spręsdavot, kad rajono vadovas geras, ūkiškas, atsižvelgia į žmonių – jaunų ir senų – poreikius, galvoja apie Rokiškio ateitį?

– Esu dėkingas likimui, jog turėjau galimybę dirbti šalia penkių merų: Vidmanto Kanopos, Egidijaus Vilimo, Vytauto Vilio, Almanto Blažio ir Rimanto Velykio. Iš jų daug išmokau. Nė vienas nelinkėjo blogo savo kraštui, dirbo, stengėsi, turėjo gražių idėjų ir tikslų. Ar jie buvo geri vadovai? Manau – taip. Man visada imponavo stabilumas bei nuoseklumas rajono politikoje ir darbuose.

– O su Antanu Vagoniu dirbti neteko? Ar sąmoningai neminit jo pavardės?

– Ne, neteko.

– Po Naujųjų merų algos kils kone tūkstančiu eurų, nes savivaldybėms pridėta daugiau darbų. Koks bus Jūsų atlyginimas ir kokių funkcijų prisidės?

– Ne visiškai taip. Mano atlyginimas padidėja 600 eurų. Tuo pačiu nuo sausio didės visų valstybės politikų algos. Suprantu visuomenės pyktį dėl to. Tačiau merai, kaip su kolegomis pajuokaujame, dabar padaryti „darbiniais arkliais“. Merams prie buvusių funkcijų ir krūvio prisidėjo apie 40 proc. O tai yra 6 darbo dienos per savaitę ir 10–12 valandų per dieną (turiu galvoje ir visus renginius, kuriuos aplankau, nors darbo valandos nesiskaičiuoja). Padidėjęs mero atlyginimas dabar – 3000 eurų. Nėra jokių priedų, priemokų už viršvalandžius.

– Ar girdėjote nors vieną priekaištą, kad apdovanojant verslininkus išskyrėt ne tuos, kad kažkas sėkmingesnis nebuvo įtrauktas, pagerbtas? Redakcija sulaukė ne vieno skambučio, tačiau žmonės kalba anonimiškai, ironizuoja, kad „meras apdovanojo savus“.

– Keista girdėti. Visas dešimt nominacijų sugalvojo specialiai tam sukurta komisija, kurią sudarė  savivaldos, verslo, kitų įstaigų atstovai. Ta pati komisija atrinko ir nominantus. Mero vaidmuo šiuo atveju – užtikrinti šio renginio finansavimą ir organizavimą.

– Kas finansavo verslo apdovanojimus ir kiek tai kainavo?

– Renginys, kaip ir visi kiti, kurie organizuojami savivaldybės, finansuojamas iš biudžeto lėšų. Jam skiriama 5000 Eur.

– Spaudai administracijos direktorius užsiminė, kad „Ąžuoliuko“ renovacijai savivaldybė paėmusi dešimties tūkstančių eurų paskolą. Gal suklydo ar ne taip supratome? Nes „Gimtasis…“ anksčiau yra rašęs, kad paskola gerokai didesnė nei milijonas. Iš čia klausimas – kokie savivaldybės įsiskolinimai Šiaulių bankui? Iki kada paimtos paskolos ir kaip jas žadama grąžinti?

– Džiaugiuosi, jog dar vienas darželis tuoj taps šiltas, patogus ir šiuolaikiškas. Ir tai ne pabaiga. Mūsų tikslas – atnaujinti visus miesto darželius, neužmirštant ir kaimiškų vietovių. Savivaldybė dalyvauja  projekte, pagal kurį gali būti apšiltintos lauko sienos, stogai, tvarkomi pamatai, keičiami langai, durys. Sąlygos tokios, jog privalome sudaryti sutartį su APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūra) atrinktu banku (šiuo atveju Šiaulių banku) dėl paskolos visai projekto sumai. Įgyvendinus projektą pusę šios sumos dengia APVA, likusią dalį – savivaldybė. „Ąžuoliuko“ projekto vertė 1 321 540 Eur. Vadinasi, 660 770 Eur grąžinti nereikės. Ar Jūs imtumėte paskolą, jei reikėtų grąžinti tik pusę sumos? Aš tikrai taip. Gaila, jog vienu metu tokiame projekte galima dalyvauti tik su vienu objektu. Žinoma, savivaldybė prisidėjo papildomai per 300 000 Eur vidaus patalpoms atnaujinti, kadangi pagal sąlygas tokių darbų įtraukti negalima.

Šiuo metu, kiek man yra žinoma, APVA vėl konkurso būdu atrinkinėja banką, kuris dalyvaus tokiame projekte ateinančiais metais. Esame jau pasiruošę pateikti dokumentus dėl „Varpelio“ renovacijos. Kitas eilėje „Pumpurėlis“.

– Ne iki galo atsakėt į klausimą, kiek Rokiškio savivaldybė skolinga Šaulių bankui. Kaip ir iki kada tas skolas reikia grąžinti? Paskola paimta ne tik „Ąžuoliukui“ , dar ir „Nykštukui“?

– Kaip ir minėjau, tokios yra taisyklės. APVA nustato sąlygas. Dalyvaudami darželių renovacijos programoje Šiaulių bankui iš savivaldybės biudžeto lėšų iki 2027 metų turėsime grąžinti 229 200 Eur už „Nykštuko“ renovaciją ir 660 700 Eur iki 2033 metų už „Ąžuoliuką“.

– „Nevalo, nes per mažai mokama, neturi teisių valymo įrangai…“ – tokie skundai „išlenda“. Kodėl mes, turėdami ledo areną, investavę pinigus, rokiškėnams čiuožti leidžiame tik dvi valandas per savaitę, niekas normaliai taip ir neatsako. Kokia tikroji problema?

– Juodupėje ledas priklauso nuo oro sąlygų ir dienų juo pasinaudoti būna tikrai nedaug. Lyginti šias dvi ledo aikšteles ne visai sąžininga. Tai skirtingi dalykai. Rokiškio ledo arena pastatyta visų pirma treniruotis vaikams, ledo ritulio komandoms ir varžyboms. Taip, pripažįstu, jog buvo laikina problema dėl ledo arenos priežiūros darbų organizavimo. Dėl to ji porą savaičių nebuvo išnaudota 100 proc. Vienam žmogui išėjus iš darbo, užtruko kito paieškos. Tačiau šiandien situacija visiškai kitokia. Gyventojams sudarytos sąlygos pačiaužyti šeštadienį nuo 16  iki 18 val., sekmadienį – nuo 13  iki 18 val.

– Ką norėjote padaryti, bet nepavyko šiais metais? Dėl kokių priežasčių?

– Metai nebuvo lengvi ir ramūs. Tai buvo rinkiminiai metai savivaldybei.

Turėjau tikslą aplankyti visas rajono bendruomenes. Deja, nespėjau. Kitas dalykas, kuris nepavyko – tai miesto apšvietimo atnaujinimas. Bet, kaip sakoma, nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Po neįvykusių viešųjų pirkimų nusprendėme atnaujinti gatvių apšvietimo infrastruktūrą ne tik mieste, bet ir Kavoliškyje, Bajoruose, Juodupėje, Obeliuose, Pandėlyje, Kamajuose, Laibgaliuose. Ir apšvietimo sistema bus pati naujausia – dinaminė. Ji leis apšviesti gatves nuo vakaro iki ryto taupiu režimu, o einantį žmogų ar važiuojantį automobilį į priekį lydės ryškiau įsijungiantys šviestuvai. Įgyvendinimas gali užtrukti dvejus metus. Planuojame pradėti ateinančiais metais.

– O kas pavyko?

– 100 proc. pavyko įgyvendinti gatvių ir pėsčiųjų takų asfaltavimo ir įrengimo programą. Šiais metais baigėme Salų dvaro tvarkybos darbus. Į šį kultūros paveldo objekto remontą per dvejus metus investavome 1 200 000 Eur. Buvo restauruotos ne tik salės ir kitos erdvės, bet ir sutvarkyta vandens surinkimo sistema. Dėl to vanduo nebesiskverbia pro pamatus į rūsius. Žinoma, atsiranda vietos politikų, kurie tuo nėra patenkinti, tačiau tai jau kažkokios asmeninės ambicijos ar pavydas. Merdintis dvaras akivaizdžiai atgijo ir šiandien yra dar viena patraukli ir turistų bei rokiškėnų mėgstama vieta.

Baigtas Rokiškio dvaro ledainės rekonstrukcijos projektas, kainavęs beveik 400 000 Eur, atnaujintas muziejaus administracinis pastatas, pakeisti langai, stogas, perdažytos sienos.

Baigtas naujos M. Kubiliūtės gatvės įrengimo projektas. Pradėta atnaujinti seniūnijų technika, žolės pjovimo, sniego valymo įranga, traktoriai, didesnio pravažumo automobiliai. Šiais metais puikiai veikė individualių nuotekų valymo įrenginių kompensavimo programa. Seimo nariui V. Kanopai padedant supaprastinus šių įrenginių statybos procedūras, šia programa jau pasinaudojo per 30 gyvenamųjų namų savininkų. Savivaldybė tam skyrė 40 000 Eur. Sėkmingai pagal planą vyksta daugiafunkcės sporto arenos statyba. Švietimo įstaigose pradėjo veikti naujas projektas, suteikiantis galimybę valgyklose atsiskaityti mokinio pažymėjimais be grynųjų pinigų. Veikia ir tam tikros lengvatos, kuriomis gali pasinaudoti ir moksleivių tėvai.

Kartu su Žemės ūkio rūmais bei Rokiškio ūkininkų sąjunga pasiekėme, kad į dalį švietimo įstaigų jau tiekiami maisto produktai, vaisiai, daržovės iš vietos ūkininkų. Prisidedant savivaldybei per religinių bendruomenių programą šiais metais pakeistas Pandėlio bažnyčios stogas, atnaujinti Rokiškio sentikių maldos namai. Su „Velykalnio“ bendruomene toliau įrenginėjamas V. Lašo g. parkas, su Obelių – atnaujinamos Obelių ežero prieigos, nugriautas grėsmę kėlęs daugiabutis. Su pandėliečiais atnaujinami bendruomenės namai.

Šiais metais padidintos Kaimo rėmimo (nuo 70 000 iki 120 000 Eur) bei Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo programos (iki 80 000 Eur ) taip pat duoda rezultatų.

Ir tai toli gražu ne viskas. Yra daugybė tęstinių procesų. Visa tai nėra vien mero nuopelnai. Tai visos savivaldybės administracijos, vadovų, įstaigų darbas.

– Kalbant apie politikus, kuriems nepatinka, jog Salų dvaras tvarkomas. Bet niuansas kitoks – nepatinka, kad tvarkomas tik jis, didelėmis sumomis aplenkiant kitus paveldo objektus?

– Tai nėra tiesa, kad tvarkomas tik Salų dvaras. Tuo pačiu renovuotas visas Rokiškio krašto muziejaus šiaurinis fasadas, pagrindinis įėjimas, pakeistas šalia esančio didžiojo klojimo, kuriame eksponuojamos prakartėlės, šiaudinis stogas, renovuota šalia dvaro pastato esanti ledainė, dvaro administracinis pastatas, likviduota „bravoro“ (Krošinskių pilaitės) avarinė būklė. Ar galima vienu metu padaryti daugiau? Ne. Tiek darbų nebuvo padaryta per pastaruosius 10 metų.

– Koks tolesnis savivaldybės planas dėl Krošinskių pilaitės? Tarybos posėdyje sakėte, kad pirmiausia turėtų įvykti konferencija – nuspręstų, kas tame unikaliame pastate galėtų būti. Bet konferencijose tik diskutuojama. Ar Rokiškio atveju bus kitaip?

– Avarinę būklę mes jau likvidavome. Tai sustabdė unikalaus pastato griuvimą. Kitas žingsnis – rekonstrukcijos projektas. O norint užsakyti projektą ir suderinti jį su Kultūros paveldo departamentu, reikia žinoti, kas ten bus. Kadangi iki šiol nebuvo aiškių vizijų, buvome sutarę, jog visuomeninė organizacija „Tyzenhauzų paveldas“ organizuos įvairių sričių konferenciją, kurios metu bus iškeltos idėjos. Deja, visuomeninei organizacijai to padaryti šiais metais nepavyko. Todėl ateinančiais metais tokia užduotis bus Rokiškio krašto muziejui.

– Tendencijos tokios, kad nevyriausybininkų „atsikratoma“ įvairiose Rokiškio savivaldybėje sudaromose komisijose (pavyzdžiui, Etikos ir Antikorupcijos), tačiau dėl „bravoro“ kalti  visuomenininkai?

– Ne, Jūs neteisingai supratote. Tuo metu, kai „Tyzenhauzų paveldui“ vadovavo Raimondas Sirgėdas, kartu buvo padaryta daug gražių dalykų. Šiuo atveju aš nieko nekaltinu, išskyrus save, jog nesiėmiau iniciatyvos pats, o patikėjau tai kitiems.

– Įdomu, kokios lengvatos numatytos tėvams kalbant apie mokinio pažymėjimus ir atsiskaitymą mokyklų valgyklose? Tėvai irgi galės valgyti mokyklų valgyklose su vaikų pažymėjimais?

– Kalbu apie galimybes rėmėjams įdiegti lengvatas ir papildomas nuolaidas degalinėse, kitose vietose.

– Sakot, „sėkmingai pagal planą“ vyksta sporto arenos statyba. Bet prieš keletą savaičių Vytautas Saulis laikraščiui sakė, kad labai laukiamai arenai pabaigti trūksta penkių milijonų, pinigų tikimasi metų pabaigoje, svajojama, „gal įkris“. Statyboms vadovaujantis Virginijus Grigaliūnas minėjo, kad dešimčiai savivaldybių nuo Naujųjų (kalbama ne apie šiuos metus ir jau padarytus darbus) nubrauktos lėšos įvairiems projektams. Anksčiau minėjote, kad dėl sporto arenos savivaldybė „turi problemą“. Paaiškinkite, prašau, situaciją. Nes vieni oficialūs asmenys sako, kad statybos stringa, kiti – kad nestringa.

– Dėkoju už klausimą ir galimybę išsklaidyti gandus. Daugiafunkcės sporto arenos statyba – didžiulis projektas tokio dydžio savivaldybei kaip Rokiškio. Ši arena bus pritaikyta treniruotis beveik visų sporto šakų vaikams ir suaugusiems. Tai nebus „skardinis klojimas“ su dviem krepšinio lentomis ir daugybe tuščių sėdynių tikintis, jog kažkada galbūt kažkas įkurs LKL krepšinio komandą, o mūsų vaikai ir toliau treniruosis ankštoje sporto centro salytėje. Ne paslaptis, kad toks „klojimas“ buvo planuotas kažkada anksčiau. Tačiau nepalaimino tuometinis premjeras Saulius Skvernelis. Dėl to buvo padarytas naujas projektas sporto arenai, kuri būtų tinkama visoms sporto šakoms. Žinoma, jis išaugo iki 9 mln. Eur vertės. Panašius įgyvendina 10 savivaldybių, o jų vertės – nuo 8 iki 12 mln. Eur. Šie projektai finansuojami iš Valstybės investicijų programos, kuri tęsis iki 2025 metų. Mes prisidedame 30 proc. Problema ta, jog Vyriausybė 2024–2025 metais šiai programai kol kas nėra suplanavusi reikiamų lėšų.

Iki šiol visi statybos darbai vyksta sklandžiai ir net padaryta daugiau. Štai šiais metais padaryta darbų už 2 700 000 Eur. Iš kurių 666 000 Eur pavyko gauti papildomai.

Bet kokiu atveju projektą planuojame pabaigti 2025 metais.

– Konkursas neįvyko, nes du paskutiniai kandidatai į Autobusų parko direktoriaus vietą atsiėmė savo kandidatūras. Bet prieš tai buvo dar du. Kur dingo jie? Galbūt neskelbsite naujo konkurso? Visai neblogai ten vadovavęs vicemeras Antanas Taparauskas po kadencijos galės grįžti į minėtą darbo vietą kaip tinkamas kandidatas. Kodėl, Jūsų nuomone, niekas nenori dalyvauti? Gal siūlomas atlygis per mažas?

– Ne visiškai taip. Todėl patikslinsiu. Dokumentus buvo pateikę keturi pretendentai. Du iš jų neatitiko keliamų reikalavimų, todėl apie jų „dingimą“ nėra ko komentuoti. Kiti du, ne rokiškėnai, į konkursą neatvyko, nes vienas jų anksčiau gavo darbą, o kitas apsisprendė likti esamoje darbovietėje pasigerinęs darbo sąlygas.

A. Taparauską vertinu kaip jauną ir perspektyvų politiką ir darbuotoją. Net ir norėdamas, jis po kadencijos grįžti negalėtų. Ar bus skelbiamas naujas konkursas, kalbėti per anksti. Turiu naują viziją ir planą, kaip atnaujinti visą Autobusų parką. Jį ketinu pristatyti savivaldybės tarybos koalicijos partneriams. Tik gavęs jų pritarimą, pristatysiu viešai.

– Apie sklypus M. Kubiliūtės gatvėje tikriausia turite informacijos daugiau nei eiliniai mirtingieji? Ar tiesa, kad kai kurie jau įvykę sandoriai buvo atšaukti, nes pirkėjams pasirodė, kad, lyginant su vėlesniais aukcionais, per brangiai nupirko? Kas sklypus perka? Jaunos šeimos, kaip ir tikėjotės?

– Nesijaučiu neeilinis mirtingasis. Nors ir nedalyvauju visuose procesuose, tačiau situaciją stebiu. Dėl konkurentų, užsiimančių sklypų prekyba, nepasitenkinimo šis projektas nestokoja gandų, kartais juokingų. Mums pavyko įgyvendinti šį ambicingą projektą, kuris išjudins gyvenamojo būsto pasiūlos sąstingį Rokiškyje. Matant, kaip eilę metų prieš rinkimus kai kurie verslininkai-politikai pradeda statyti daugiabutį neturėdami net projekto, gimė ši idėja. Suformuoti visiškai naują gyvenamųjų namų kvartalą, įrengti visą infrastruktūrą ir pasiūlyti žmonėms, įmonėms statytis namus sau, reikiamiems specialistams. Tikslas – ne užsidirbti iš žemės sklypų. Mano žiniomis, tik vienas sklypo pirkėjas nesudarė pirkimo-pardavimo sutarties taip prarasdamas pirminį įnašą. Tarp įsigijusiųjų sklypus jau yra jaunų šeimų, gydytojų, kitų specialistų, atvykusių dirbti į ligoninę, kitas įstaigas. Sausio mėnesį vėl planuojame skelbti aukcionus.

– Ką pats pasiūlytumėte kitais metais paskelbti Rokiškio krašto garbės piliečiu? Kokių kandidatų pasiūlymų jau sulaukėte?

– Šiuo metu laukiame. Todėl apie kandidatus kalbėti būtų neetiška. Sausio mėnesį apie tai galėsime pakalbėti konkrečiau.

– A. a. Rokiškio krašto garbės pilietė Irena Jasiūnaitė, užrašiusi Rokiškio savivaldybei visą savo turtą, sąskaitoje paliko Rokiškiui vieną eurą. Žinoma, ir įsipareigojimus saugoti jos atminimą. Kas šiuo atveju svarbiau – atmintis ar pinigai? Jei taip elgtųsi daugelis, atlaikytumėte naštą? 

– Vienareikšmiškai svarbiau pagarba ir atmintis. Ir tai turi žinoti bei jausti visi Rokiškio krašto garbės piliečiai.

– Ačiū už pokalbį.