Šiųmetinis sezonas – dukart
Pakalbinome apie smidrų auginimo subtilybes bene stambiausio mūsų rajone smidrų augintojo ERBRUA ūkio šeimininkę Ernestą Bružienę.
Jų ūkis smidrus augina jau antrus metus, o pasodino apie 20 tūkstančių daigų. Toje pat žemėje smidrai dera apie 15 metų, tad nuolat atsodinti jų nereikia. Šiemet dėl permainingų orų sezonas prasidėjo du kartus. Staiga sušilus orams, pirmieji smidrai nuskinti balandžio 14-ąją – kone mėnesiu anksčiau negu įprastai. Po to prasidėję šalnos, šlapdribos, sniegas gerokai sustabdė šių ankstyvųjų daržovių vegetaciją, netgi iškilo pavojus, jog jie galėtų iššalti. Teko pirkti agroplėvelę (jos reikėjo daugiau negu penkių kilometrų), skubiai dengti ūglius, ir jie nenukentėjo.
Antrasis, tikrasis, smidrų sezonas prasidėjo praėjusios savaitės pradžioje. Ernesta nenorėjo įvardinti per dieną nupjaunamų smidrų kiekio, bet sakė, jog jo užtenka patenkinti ir restoranų bei kavinių, ir privačių klientų poreikius. Pačiomis pirmomis smidrų sezono dienomis paklausa buvo net kiek didesnė už ūkio galimybes, todėl žmonės stojo į eilę, išsiilgę šviežio vitaminų šaltinio. Daugiausia klientų yra Rokiškio rajone, kur ūkininkai ryte nuskintą produkciją nemokamai tą pačią dieną pristato tiesiai į namus, bet užsakovų daugėja ir didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Panevėžyje, Kaune. Tie užsakovai įvairūs – vieni šiomis daržovėmis lepinasi jau kelerius metus ir nekantriai laukia jų sezono pradžios, kiti, nusprendę paragauti, kartais smidrus laiko rankose pirmą kartą ir teiraujasi pardavėjų, ką galima iš jų pagaminti.
Prisipažinsiu, pats dar visai neseniai galvojau, jog valgomieji smidrai ir tie, kurie darželiuose auginami puokštėms papuošti – du skirtingi augalai. E. Bružienė paaiškino, jog tai tie patys valgomieji smidrai, kurie pasibaigus derliaus laikui išauga į ažūrines šluotas.
Ernestos Bružienės nuotr.
Daugiau „Gimtajame…“
