Jei pirmuoju atveju bilietai buvo greitai išgraibstyti ir renginio vakare prie Kultūros centro stovėjo net pora autobusų iš kitų miestų, džiazo mėgėjų Rokiškyje gerokai mažiau, ir bibliotekos salėje žmonių buvo tik vienas kitas. Gali mąstyti vienaip ar kitaip, bet džiazas mūsų mieste, ko gero, vis dar elitiškesnis menas ir už klasiką.
O paklausyti P. Vyšniausko vertėjo. Tegu jis grojo mažiau negu norėjosi daugumai atėjusių, tegu kalbino jį ne knygos autorius, kuris buvo labiau susirūpinęs artėjančiais Prezidento rinkimais (visgi dirba Vyriausybės Ryšių su visuomene skyriuje), o Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro, išleidusio pristatytą knygą, vadovas Artūras Mickevičius. Pokalbis buvo įdomus. Ne tik apie muzikos subtilybes, bet ir apie muzikanto vaikystę, augimą, susidomėjimą muzika ir pažintis, koncertus su įvairiausių žanrų atlikėjais. Saksofonininkas sakė, jog jam imponuoja dvarų kultūra, tad ir Rokiškyje visų pirma aplankė dvarą, pasisemti jame tvyrančios dvasios ir paslapties kvapo, kurie jungia Rokiškį ir jo gimtąją Plungę.
P. Vyšniauskas gimė labai muzikalioje šeimoje, iki susižavėjimo saksofonu mokėsi groti akordeonu, klarnetu. Net ir norėdamas mokytis groti saksofonu nuosekliau, kurį laiką neturėjo tam sąlygų – šis instrumentas sovietmečiu neturėjo gero vardo. Daug praktikos, kaip ir nemažai daliai muzikantų, davė grojimas vestuvėse, gimtadieniuose, vakarėliuose, vėliau restoranuose. Net ir dabar, grodamas su garsiausiomis ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio muzikos žvaigždėmis, P. Vyšniauskas nevengia groti su neprofesionalais: vaikais, neįgaliųjų „Spalvų muzikos orkestru“. Visgi didžiausia dalis koncertų vyksta didžiosiose koncertų salėse. Bet ne tik jose – P. Vyšniauskas nevengia netradicinių žanrų ir netradicinių erdvių, groja su simfoniniais, styginiais orkestrais, su vargonais dažnai koncertuoja bažnyčiose – ne tik Melburne, Kelne, Paryžiuje – keletą kartų grojo Rokiškio bažnyčioje, Kamajų šventovėje. Visi puikiai prisimena saksofonininko duetą su Veronika Povilioniene, kuris susikūrė visai atsitiktinai, susitikus kelionėje laivu, o pažintis nuvedė iki koncertų Japonijoje, Australijoje, JAV ir kitose plataus pasaulio vietose.
Dabar P. Vyšniauskas kartais koncertuoja su šeimyniniu trio – sūnumi ir dukra, o prie jų netrukus turėtų prisijungti ir ketvirtas narys, jau muzikuojantis anūkas.
Eligijaus Daugnoro nuotr.
