Visų visuomenininkų susibūrimą ir vienybę tokiais momentais, kai reikia siekti bendro tikslo, sveikindamas jūžintiškius su švente pažymėjo ir Jūžintų seniūnas Vytautas Stakys. Jis, regis, visada linkęs akcentuoti savosios seniūnijos gyvybingumą, ir šįkart apdovanojo tuos, kas teikia ateities viltis – jauniausią seniūnijos gyventoją Kotryną Tičkaitę, kurios dovanas atsiėmė mažylės seneliai, bei naujuosius Tarnavo dvaro šeimininkus Rasą ir Virginijų Narauskus.
Didžiausios Jūžintų šventės, Šv. Baltramiejaus atlaidų, išvakarėse jūžintiškiai gausiai rinkose į Jūžinto ežero pakrantę, į kartų šventę „Iš praeities į dabartį“, skirtą Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dvidešimtmečiui. Ankstesniais metais tokia šventė vykdavo pačiame miestelyje, galėdavai užsukti į kiekvieną svetingų jūžintiškių kiemą, pasidomėti, kaip jie gyvena, bet ir šventės perkėlimas į paplūdimį miestelio pakraštyje nereiškia, jog patys jūžintiškiai menkiau rūpinasi svečiais. Miestelis pasipuošęs didiesiems atlaidams, ir tai ne tik visuomenininkų, įvairių jau minėtų organizacijų narių, bet ir kiekvieno Jūžintuose gyvenančio nuopelnas.
Nuvykus į šventės vietą tik kelios minutės po 15 val., kai buvo žadama pramogų pradžia, veiksmas ten jau virte virė: stovėjo virtinės mašinų, šurmuliavo įvairių organizacijų kiemeliai ir palapinės, vyko tinklinio varžybos, anksčiau prasidėjusių varžybų apdovanojimai, labiausiai išalkę jau ragavo žuvienę ir košę, smalsuoliai būriavosi prie Rokiškio 506 kuopos karių savanorių ir apžiūrinėjo ginklus, ugniagesiai gelbėtojai demonstravo, kaip gesinama deganti mašina ir iš jos gelbstimas žmogus (šiuo kartu, laimei, manekenas). Jūžintiškiai ir jų svečiai buvo aktyvūs, smalsūs, entuziastingi – nė iš tolo nepriminė grožinės literatūros išgarsintų lėtapėdžių, poetiškos prigimties aukštaičių. Ne tik vyrai, bet ir moterys varžėsi baidarių irklavimo, svarmenų kilnojimo varžybose, mėgino akies taiklumą pneumatiniais ginklais improvizuotoje šaudykloje, o mišrios poros paplūdimio tinklinio aikštelėse keitė viena kitą, pertraukose tarp setų dar spėdamos kitiems pateisėjauti.
Gal tik kai prasidėjo koncertas, jūžintiškiai išjudėjo kiek lėčiau, bet jau kai „Hiperband“ užgrojo legendines „Hiperbolės“ dainas, daugumas pasileido šokti ir dainuoti ar bent sėdomis linguoti į taktą. Šventė tikrai priminė viduramžių muges, kur šalia įvairios lenktynės, amatininkai su savo dirbiniais, įvairūs atrakcionai, linksmybės, artistai, muzikantai ir linksmybės, kurios niekada nesiliaus.
Bet sekmadienio rytas, kai Jūžintų bažnyčioje vyko patys Šv. Baltramiejaus atlaidai, jau buvo gerokai ramesnis. Pilnutėlė bažnyčia dalyvavo mišiose, kurias aukojo Rokiškio dekanas E. Novikas, o jam asistavo parapijos administratorius J. Bučelis. Mišiose giedojo jau spėjęs pagarsėti Jūžintų sakralinės muzikos choras „Aleliuja“, vadovaujamas Vilmos Likienės. O po mišių bažnyčioje dar vyko XXV Rokiškio vargonų muzikos festivalio koncertas – dainavo solistas Andrius Apšega, kuriam akompanavo pianistė Beata Vingraitė.
Net nereikia klausti, ar kitais metais prieš šv. Baltramiejų Jūžintuose ir vėl vyks šventė. Žinoma, kad vyks. O aktyvieji jūžintiškiai jau netrukus pradės mąstyti, kuo čia nustebinus kaimynus ir svečius.
Apie žvejų varžybas ir pamiršot paminėti……
Šventės atidarymas buvo “žvejų varžybos”