Ar mokyklos, lopšeliai-darželiai turėtų atsisakyti „šiurpaus Helovyno renginių, siaubą keliančių dekoracijų“? „Gimtasis…“ domėjosi, ką apie etnokultūros specialistų rekomendacijas mano Rokiškio pedagogai ir kultūros darbuotojai. „Vaikai mėgsta tokias šventes. Pas mus ir šiemet prieš atostogas vyks teminė diskoteka“, – sako Juozo Tumo-Vaižganto progimnazijos direktorė Saulė Kazinavičienė. Anot Rokiškio rajono savivaldybės Komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėjos Irenos Matelienės, dūkti ir persirenginėti nebūtina laukti Vėlinių išvakarių…
Užgožia Helovyno renginiai
„Helovyno renginiai pastaraisiais metais Lietuvoje nebeapsiriboja vien spalio 31 diena, daug kur pradedami rengti nuo spalio vidurio ir vyksta iki pat lapkričio antros savaitės, neišskiriant nė šventinių Visų Šventųjų ir Vėlinių dienų. Kita vertus, Vėlinių laikotarpis pagal senuosius lietuviškus papročius apėmė ne tik lapkričio pradžią, bet ir visą spalio mėnesį. Akivaizdu, kad mūsų Vėlinių papročius, grindžiamus pagarba, meile ir padėka protėviams, tuo pačiu laikotarpiu vis labiau užgožia jiems priešingi, visiškai kitokį mirties ir anapusinio pasaulio suvokimą skatinantys Helovyno renginiai. Tai ypač neigiamai veikia vaikų ir jaunimo pasaulėjautos formavimą, nes mirties samprata iškreipiama pabrėžiant būtent demonišką mirties pavidalą“, – rašo tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė.
Šiurpinančiu pavidalu Lietuva jau „pirmauja“
Minėtame laiške taip pat rašoma, kad ne visos Europos šalys pasiduoda sparčiai plintančio atneštinio Helovyno madai. Pavyzdžiui, Helovynui gana abejingi liko prancūzai, ispanai, italai, austrai, o Lenkijoje šiai svetimai labai sukomercintai šventei stipriai priešinasi netgi valdžios atstovai. Kai kur vietoj Helovyno populiarinami savo krašto bendruomeniniai papročiai reiškiant pagarbą mirusiesiems.
„Šiurpinančiu Helovyno pavidalu Lietuva jau, ko gero, „pirmauja“ tarp kitų pasaulio šalių. Neigiamas mirties įvaizdis kuriamas panaudojant įvairių mirtį nešančių siaubūnų kaukes (vampyrų, zombių, demonų, vilkolakių, kaukolių, šmėklų, monstrų, blogųjų klounų, piktų velnių ir raganų, vendetos, „šauksmo“, „pagiežos“ ir kt.), renginių vietos apipavidalinamos pakaruokliais ar kitais bauginančiais vaizdiniais, įgarsinama šiurpą ir išgąstį keliančiais garsais, neretai pasitelkiamos agresyvių veiksmų imitacijos – galvos kirtimas, žmogienos malimas mėsmale, grasinama perpjauti benzininiu pjūklu ir pan. Tokie renginiai vyksta pagrindiniuose miestų parkuose, daugybėje dvarų ir kitose kultūros paveldo vietose, Helovyno organizavimu vis dažniau užsiima valstybinės švietimo ir kultūros įstaigos, o kai kur net vaikų darželių-lopšelių aplinka dekoruojama šiurpą keliančia atributika. Į Helovyno renginius įstaigose ir viešosiose erdvėse vis labiau įtraukiami vaikai, neretai jie ir patys vaidina įvairius siaubūnus ar kraujais apsipylusias aukas, o verslininkai skelbia nuolaidas lankytojams su mažais vaikais į siaubą propaguojančius renginius. Ženkliai prie šiurpaus Helovyno platinimo prisideda ir žiniasklaida, rašydama apie tokius renginius, didindama siaubo filmų pasiūlą aptariamu laikotarpiu. Būtent tokią Helovyno prasmę Lietuvoje įtvirtino Valstybinė lietuvių kalbos komisija, pasiūlydama keisti šventės pavadinimą į lietuviškus atitikmenis „Šiurpnaktis“, „Šmėklinės“ ar „Vaiduoklių šventė“. Šis siūlymas visiškai nutolina Helovyną nuo pirminių jo ištakų ir prasmės, sąsajų su vasaros pabaiga, mirusiųjų pagerbimo ir apsaugos nuo piktųjų dvasių, bendruomeninių papročių. Per mažai kreipiama dėmesio, kad Lietuvoje plintančios šiurpios Helovyno pramogos prieštarauja mūsų šalyje įtvirtintoms teisinėms nuostatoms“, – rašoma tarybos laiške.
Siūlo riboti
Etnokultūrininkai taip pat primena, kad Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnis įvardija smurtiniu pobūdžiu pasižyminčią, agresyvumą ir nepagarbą gyvybei skatinančią, baimę ar siaubą sukeliančią, nusikalstamą veiką modeliuojančią informaciją kaip žalingą nepilnamečių psichinei sveikatai, fiziniam, dvasiniam ar doroviniam vystymuisi, todėl ją draudžia ir riboja.
„Atsižvelgiant į tai, būtina riboti Helovyno renginių organizavimą tam tikrose vietose. Mokyklos ir kitos švietimo įstaigos turėtų atsisakyti šiurpaus Helovyno renginių, taip pat siaubą keliančių dekoracijų. Primename, kad Lietuvos mokyklose diegiamas įtraukusis ugdymas, o kai kurie specialių poreikių vaikai yra itin jautrios psichikos, todėl jiems Helovyno vaizdiniai ypač žalingi… Šiemet kviečiame visus įsitraukti į tarybos skelbiamą „Gerumo, atminties ir bendrystės“ akciją artėjant Vėlinėms“, – rašo D. Urbanavičienė. Mokytojams, kultūros įstaigoms siūloma prieš Vėlines įtraukti jaunimą į tokias veiklas kaip pagalba vargstantiems, aplankyti ir sutvarkyti kraštui svarbių asmenybių kapus, rengti senąsias rudeninio turgaus tradicijas atspindinčius renginius, gilintis į mirusiųjų pagerbimo papročių prasmę žmogaus gyvenime ir kita.
Daugiau „Gimtajame…“
