Nori, ar ne – teks pritarti?
Kad po Naujųjų keisis vietinės rinkliavos dydžiai, ir mokestis „už šiukšles“, preliminariais skaičiavimais, gali didėti iki 50 proc., PRATC atstovai informavo dar prieš kurį laiką, pabrėždami, kad tokie pokyčiai Rokiškio rajono savivaldybei yra privalomi ir pagal Valstybinį atliekų tvarkymo įstatymą turi būti vykdomi nuo 2025 metų sausio 1 dienos.
Aiškinama, kad, didėjant atliekų tvarkymo ir kitoms būtinosioms išlaidoms, dabartinė surenkama vietinė rinkliava šių kaštų nebepadengtų.
Paskutinį kartą, kaip teigiama, vietinės rinkliavos mokestis buvo keltas 2021 metais.
„Sąnaudų pokytis nuo 2022 metų yra įvykęs ir, kaip bebūtų gaila, bet matomas jų didėjimas. Daugelis savivaldybių per tą laiką jau kelis kartus kėlė kainas. Rokiškyje kažkaip išgyventa su šita, bet šiandien turime tą situaciją, kai pokyčiai būtini. Buvo rizikos, kad kaina gali būti žymiai didesnė, bet regioninės kainos tvirtinimas ir metodikos taikymas leido šiek tiek toliau nutolusioms savivaldybėms turėti kiek mažesnę kainą, nei ji galėjo būti. Iš to, ką šiandien matome sąnaudų struktūrose, skirtumas yra 407 tūkst. eurų, arba 47,7 proc.“ – tarybos nariams aiškino PRATC direktorius Gintautas Ulys. Jis pridūrė, kad pagrindiniai veiksniai, lemiantys kainų kilimą, yra trys. Tai pabrangę atliekų surinkimas ir vežimas, atliekų tvarkymas ir padidėjusios administracinės sąnaudos. „Regioninis planas įpareigojo padaryti nemažai pakeitimų atliekų surinkimo srityje, instaliuojant naujus maisto, tekstilės atliekų surinkimo pajėgumus ir pan.“ – pavyzdžius vardijo PRATC vadovas.
Ką daro, kad stabdytų rinkliavos augimą?
Tarybos narys Algis Čepulis G. Ulio teiravosi: „Minėjote, kad didžiausias pokytis palies sandėliavimo, žemės ūkio paskirties objektų savininkus – mokestis priklausys nuo kvadratūros. Ar nebūtų paprasčiau, kad tokiais atvejais būtų mokama už priduotą atliekų kiekį? Nes šimto kvadratų patalpose galima „prigaminti“ labai daug atliekų, o dviejuose tūkstančiuose – nė kiek. Nematau jokios logikos. Taip pat mes visuomet apeliuojame į valstybės nuleistus kažkokius reikalavimus ir kitokius pabrangimus, bet ką daro sprendėjai, kad amortizuotų kainą? Ne tai, kad kilo „vartų“ mokestis ar elektros sąnaudos, bet ką mes patys padarome, kad išvengtume didesnių mokesčių?“
G. Ulys teigė, kad PRATC turi nemažai inovacijų, kurias įdiegia įmonėje. „Tai yra ir apskaitos klausimai, ir daugelis stebėsenos, tvarkymo galimybių, kurias mes patys galime atlikti, daugelis šitų dalykų tikrai leidžia sutaupyti. Be to, pakuočių plėtra leido išplėsti surenkamų atliekų kiekį, už ką sumoka gamintojų ir importuotojų organizacijos, ir jos nepatenka į kainą, kurią reikia mokėti vartotojui. Tai visiems nauda. Ir dėl to tas skatinimas rūšiuoti, viešinimas, visos priemonės – jos prie to prisideda. Na, o apie sandėliavimo paskirties pastatus – atliekų kiekis gali būti labai skirtingas, bet ką mes skaičiuodami pamatėme, kad universalią raciją rasti sudėtinga. Pagal kvadratūrą skaičiuojama, nes nuo objekto taikoma kaina būtų kaip ir neproporcinga „mažiesiems“, būtų didelis krūvis tiems, kurie turi mažesnius statinių plotus“, – aiškino PRATC direktorius.
Daugiau penktadienio „Gimtajame…“
