Kavos istorija prasidėjo nuo ožkos?
Šiandien šiuolaikiškas kavos aparatas ir garuojantis puodelis lydi kiekvieną rytinį ritualą. Vis gi kavos istorija siekia šimtmečius ir prasidėjo egzotiškoje Etiopijoje, kuri yra laikoma kavos gimtine. Įdomu tai, jog pasak legendos, su kava pirmiausia susipažino ne žmonės, o ožkos. Garsiausia legenda apie kavos atsiradimą pasakoja, kad kadaise Etiopijos aukštumose gyveno ožkų ganytojas, vardu Kaldi. Kartą Kaldi pastebėjo, jog jo ganomos ožkos tapo itin energingos po to, kai suvalgė ant šalia augančio krūmo esančias raudonas uogas. Išskirtinė ožkų energija suintrigavo Kaldi, tad jis nusprendė pats paragauti šių uogų ir jo nuostabai taip pat patyrė tokį energijos antplūdį, kokio niekuomet nebuvo patyręs – norėjosi šokti, dainuoti. Kaldi apie savo atradimą pranešė vietiniams vienuoliams, kurie paragavę raudonų uogų nusivylė karčiu jų skoniu ir įmetė jas į ugnį. Tuomet pasklido viliojantis aromatas, kuris sugundė vienuolius dar kartą išbandyti kavos pupeles. Apskrudusios kavos pupelės buvo ištrauktos iš ugnies ir užpiltos karštu vandeniu. Taip pagamintas gėrimas vienuoliams paliko didelį įspūdį, nes pasižymėjo maloniu skoniu ir suteikė daug energijos. Netrukus apie šį energijos suteikiantį gėrimą ėmė sklisti kalbos, tad kava sparčiai populiarėjo ir įsiliejo į žmonių gyvenimus.
Kavos kelionė į Europą
Paplitusi Etiopijoje, kava tęsė savo kelionę. Maždaug XI–XII amžiuje kavos pupelės buvo atgabentos į Arabiją. Arabijoje prasidėjo aktyvus kavos auginimas ir prekyba. Kavai sparčiai populiarėjant įvairiose Arabijos šalyse, šiuo ypatingų skonių gėrimu buvo mėgaujamasi ne tik namuose, bet ir daugelyje viešųjų kavinių, kurios pradėjo atsirasti Artimųjų Rytų miestuose. Kavinių populiarumas buvo itin didelis ir žmonės jose ne tik gėrė kavą, bet ir užsiimdavo įvairiausia socialine veikla – klausėsi muzikos, žaidė šachmatais, sekė naujienas. Vis tik kava neliko tik arabų nuosavybe, nes šį gėrimą netruko pastebėti į Artimųjų Rytų miestus plūstantys Venecijos pirkliai, tad iki XVII amžiaus kava atkeliavo ne tik į Italiją, bet ir paplito visame Europos žemyne. Europoje kai kurie žmonės į šį naują gėrimą žvelgė su baime, vadindami jį „karčiu šėtono išradimu“. Tačiau nepaisant vyraujančios prieštaringos nuomonės, kavą ir jos skonius pamėgo daugelis. Įdomu tai, kad kava pradėjo keisti įprastus to meto pusryčių gėrimus, kuriais mėgavosi neretas europietis – alų ir vyną. Tie, kurie gėrė kavą, o ne alkoholį, dieną pradėdavo žvalūs ir energingi, ir nenuostabu, kad jų darbo kokybė labai pagerėjo, o už tai dėkoti buvo galima būtent kavai.
Kaip keitėsi kavos pasaulis?
Kavai įsitvirtinus Europoje imta ieškoti būdų, suteikiančių galimybę kavos pupeles auginti už Arabijos ribų. Vieni pirmųjų pabandžiusių įkurti kavos plantacijas buvo olandai, kuriems tai pavyko padaryti Javos saloje, Indonezijoje. Tuo tarpu, į Lotynų Amerikos šalis kava atkeliavo tik XVIII amžiaus pradžioje. Atsižvelgus į puikias sąlygas kavos auginimui, Amerikoje ėmė kurtis milžiniškos kavos plantacijos. Šiuo metu kavamedžiai klesti tropikų ir subtropikų kraštuose, kur pakankamai saulės ir drėgmės. Svarbiausi pasaulio regionai, kuriuose auginama kava – Amerika, Afrika ir Azija. Būtent šiuose pasaulio regionuose susitelkę didžiausi kavos ūkiai, o daugiausiai kavos užauginama Brazilijoje, Vietname, Kolumbijoje, Indonezijoje bei Indijoje. Kavamedžių yra daugiau nei 60 skirtingų rūšių, tačiau populiariausios yra trys: arabikos, robustos, liberikos:
- Arabikos kava yra pati populiariausia visame pasaulyje dėl savo ypatingai malonių bei įvairių skonių. Arabikos kavos pupelės pasižymi saldžiu skoniu, kuris susilieja su šokolado, riešutų ir karamelės užuominomis. Taip pat juntami vaisių ir uogų poskoniai, švelnus rūgštumas bei šiek tiek kartumo.
- Mažiau populiari robustos kava pasižymi stipresniu, aitresniu skoniu bei dažnai turi grūdų ir žemės riešutų poskonį. Verta pastebėti, kad robustos kavos pupelės turi gerokai didesnį kiekį kofeino negu arabikos rūšies pupelės.
- Rečiausiai naudojama kavos pupelių rūšis – liberika. Ši kava nepasižymi sodriu skoniu, todėl dažniausiai maišoma su kitomis pupelių rūšimis.
Būtent skirtingos kavos pupelių rūšys šiandieniniame kavos pasaulyje yra vienas pagrindinių kriterijų, stengiantis išsirinkti sau tinkamiausią kavą, o skirtingų skonių bei aromatų kavos gėrimų dabar yra kaip niekada gausu. Espresso, latte, cortado, americano ir daugelis kitų – ši kavos gėrimų įvairovė maloniai svaigina, o geriausia yra tai, jog kokybiška, norimo skonio kava šiuo metu ruošiama ne tik kavinėse bet ir namuose, nes tai padeda padaryti funkcionalieji kavos aparatai. Nuo tada, kai Vokietijoje prieš 70 metų buvo išrastas pirmasis elektrinis kavos aparatas, visiems laikams pasikeitė kavos ruošimas namuose. Vis modernesnėmis funkcijomis pasižymintys kavos aparatai sparčiai žengė į rinką, tad šiandien kavos mėgėjai visame pasaulyje gali pasinaudoti itin įvairiu kavos aparatų funkcionalumu ir net pačius įmantriausius kavos gėrimus pasigaminti vos vieno mygtuko paspaudimu.
Kavos kultūra šiandien
Svarbu pastebėti, kad bėgant metams keitėsi ir tobulėjo kavos skoniai bei įvairūs kavos aparatai, tačiau kai kas išliko esmė ir tai yra kavos kultūra. Nuo seno kavos gėrimas buvo tapatinamas su tam tikru ritualu, kas yra nepamiršta iki pat šių dienų. Šiandien kava plačiai vertinama kaip energijos, produktyvumo ir kūrybiškumo simbolis. Pavyzdžiui, daugelis menininkų, rašytojų ir muzikantų kavą pavertė savo kūrybos proceso dalimi. Kavinės dažnai vaizduojamos kaip vietos, kur kūrybingi žmonės gali dirbti, bendradarbiauti ir dalintis idėjomis. Vis tik nenustebkite, jei apsilankę skirtingose šalyse susidursite su šiek tiek kitokia kavos kultūra. Pavyzdžiui, Italijoje atnešti kam nors puodelį kavos, dažniausiai espresso, yra draugiškas gestas. Manoma, jog dalijimasis espresso kava stiprina santykius ir sukuria ilgalaikius prisiminimus, nesvarbu, ar tai būtų susitikimas su senu draugu, ar komercinio sandorio sudarymas. Etiopijoje vis dar vyksta kavos ceremonijos, kurios žinomos kaip „Jebena buna“. Tai laikoma šventa tradicija, simbolizuojančia bendruomenę, vienybę ir kultūrinį paveldą, tad kiekvienas žingsnis – nuo žalių kavos pupelių skrudinimo iki tobulo puodelio paruošimo, yra sąmoningas veiksmas, kuriuo pagerbiama ši tradicija. Tuo tarpu atvykę į Braziliją ir pasivaišinę mažu puodeliu stiprios kavos, žinomos kaip „Cafezinho“, atminkite, jog tai yra laikoma linksmumo, socialinių ryšių ir nuoširdaus svetingumo simboliu.
Nuo pat atsiradimo iki dabar kava išliko ypatinga
Trumpai paklajojus po kavos istoriją galima teigti, jog nuo tada, kai etiopiečiai pirmą kartą susipažino su kava iki pat šių dienų, šis gėrimas suteikia ne tik ypatingą skonių patirtį, energijos pliūpsnį, bet ir neša svarbią žinutę. Tai gėrimas, padedantis užmegzti ryšius, kuriantis tradicijas ir vienybės jausmą, kuomet bet kuriame pasaulio kampelyje pasiūlius gardžios kavos nestokojama draugiškos šypsenos. O su dabartiniais kavos aparatais skaniai pasigaminsite bet kurias pupeles.
Užs. R0666
