Grįžta pamirštos ligos
Nepasitikėjimo skiepais banga tai nuslūgsta, tai pakyla, tačiau, anot doc. dr. I. Ivaškevičienės, jos egzistavimas yra grįstas įtikėtais mitais, moksliškai nepagrįstomis nuomonėmis ir kritinio mąstymo bei gebėjimo atsirinkti patikimus informacijos šaltinius trūkumu.
„Mūsų šalyje nuo 2012 metų skiepijimo aprėptys po truputį mažėja. Pavyzdžiui, nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės apsaugančios MMR vakcinos pirmąja doze 2010 metais buvo paskiepyti 96 proc. vaikų, o 2023-iaisiais – tik 87 proc. Tai yra nieko gero nežadantys skaičiai, nes infekciją galime suvaldyti tik tada, kai skiepijimo aprėptys siekia 95 proc. Nenuostabu, kad 2019-aisiais buvome susidūrę su tymų protrūkiu, – pasakoja Vilniaus universiteto (VU) docentė. – 2018 metais nuo šios ligos nepaskiepyta apie 5 000 vaikų, ir šis skaičius kasmet didėja. Vadinamosios imlios visuomenės dalis auga, todėl užtenka vieno sergančiojo ir įvyksta protrūkis.“
Medikų visuomenė, anot pašnekovės, tokią statistiką buvo pamiršusi, ir ne viena gydytojų rezidentų karta medicinos mokslus baigė nesusidūrusi su tam tikromis ligomis, kurios daugybę metų laikytos suvaldytomis.
Moksliniai tyrimai rodo, kad pozityvus požiūris į skiepijimą yra susijęs su išsilavinimu: daug skaitantys ir mokslu pasitikintys žmonės geriau suvokia skiepų teikiamą naudą, yra linkę skiepytis patys ir pasirūpinti savo vaikais bei artimaisiais. „Visus raginčiau atsakingai atsirinkti informacijos šaltinius: savo nuomonę formuoti remiantis patikimais šaltiniais, pavyzdžiui, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, akademinių bendruomenių straipsniais“, – pataria VU docentė.
Ar vaikas gali pasirinkti?
„Suaugusieji kalba apie teisę rinktis – skiepytis arba nesiskiepyti. O man kyla klausimas, ar vaikas gali pasirinkti, kokioje visuomenėje jis nori gyventi: saugioje ar nesaugioje? – retoriškai klausia I. Ivaškevičienė. – Mes turime tai, ko kitos šalys dar tik siekia: Lietuvoje taikomas vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius yra šiuolaikiškas, atitinkantis aukščiausius vakarietiškus standartus. Puiku, kad nuo šio rudens kompensuojamas 2–7 metų vaikų skiepijimas nuo gripo.“
Vis dėlto I. Ivaškevičienė apgailestauja dar per dažnai susidurianti su požiūriu, kad vaikai gripu serga lengvai, todėl jų skiepyti nereikia. „Tai netiesa. Tiek suaugusieji, tiek vaikai gali sirgti ir tikrai neretai serga sunkiai – kiekviena infekcinė liga yra loterija: nežinai, kokį bilietą ištrauksi“, – sako VU docentė.
Anot doc. dr. I. Ivaškevičienės, tikrai neverta dalyvauti šioje gripo loterijoje, tikintis, kad ištrauktas bilietas bus laimingas.
Norint apsisaugoti nuo gripo, pasiskiepyti reikėtų jau dabar, kadangi dvi savaites po vakcinacijos formuojasi antikūnai, o gripo pikas būna vasarį–kovą, kartais, žinoma, pasitaiko ir anksčiau: sausį ar net gruodį.
Valstybinių ligonių kasų inform.
