Viskas. Pasiduodu. Buvau be galo naivus, ieškodamas pasaulyje Rokiškio ir Rokiškyje pasaulio ženklų. O juk iš tiesų provincija ir turi būti provinciali. Nėra čia vietos diskusijoms, gelmei ir minčiai. Provincijoje turi būti daug popso ir nemokamų bandelių. Tyčia nerašau „sūrio“, nes visi žino, kur tas sūris nemokamas. Popsas ir bandelės jau seniai tapo Kalėdų atributu. Kad ir ką mums besakytų apie mūsų trūkumus ir bėdas, mes visada galim atšauti: „O užtat Senelis Kalėda iš Rokiškio!“ Ir nesvarbu, kad pas mus jau kelinti metai nebėra anuomet išgarsintos bene pirmosios Lietuvoje Kalėdų Senelio rezidencijos. Dailininkas, muzikantas ir šiaip begalinio gerumo žmogus Arvydas Bagdonas bus rajono garbės piliečiu. Ko gero, vertas jis to, nors Rokiškyje yra garsesnis negu kituose pakraščiuose. Be visų kitų gerų darbų, susikūrė visai neprastą prekinį ženklą, jo pilna ne tik mūsų krašte.
Tik man kirba vienas klausimas: o kodėl būtent šiemet? Šiemet, kai vyko Olimpiada ir net du iš mūsų krašto kilę olimpiečiai pelnė medalius.
Valdininkai verčiasi per galvą (nesakau, kaip dabar populiaru, „vartosi iš gaidžio“, nes patologiškai nemėgstu kalėjimo leksikos) ir daro špagatus, neva sportininkai bus pagerbti bendrame sportininkų pagerbimo vakare. Taip, provincija nesupranta, kuo Olimpiada skiriasi nuo kitų varžybų, pavyzdžiui, kokių nors pradinukų kvadrato apskrities čempionato. Gink Dieve, neturiu nieko prieš kvadratą, bet olimpinius čempionus ir prizininkus priima prezidentai bei premjerai, jie gauna valstybės rentas iki amžiaus galo, jų vardais vadinamos miestų gatvės ir aikštės. Ir tik provincijos valdininkui olimpinis medalis lygus su šalies čempionato, tik provincijos valdininkui kaimo eiliuotojas, sugebantis surimuoti „du“ ir „nerandu“, lygiai toks pat poetas, kaip koks nors Nobelio literatūros premijos laureatas. Valdininkui visi lygūs, tik jis, valdininkas, truputį lygesnis, kaip vienoj tokioj „Gyvulių fermoj“.
Pristatytas Rokiškio rajono garbės piliečio vardui šiemet buvo ir disidentas, publicistas, religinis mąstytojas Petras Plumpa. Kai prieš gerą pusmetį uždaviau jam keletą klausimų, mačiau, kad gimtinėje jis jaučiasi nesuprastas ir pamirštas. Bet juk ir jo kartu su bendražygiais rengta „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“, ir kiti darbai reikšmingi ne tik Rokiškiui, ne tik Lietuvai, bet ir viso pasaulio demokratinės minties raidai. Tai ar nenusipelno šis žmogus bent tokios pagarbos iš gimtojo krašto žmonių, ar nevertas? Na, valdininkas nebūtų valdininkas, jei ir čia nerastų pasiteisinimo. Neva, dokumentai netinkamai parengti, todėl savivaldybės Apdovanojimų komisija kandidatūros net nesvarstė. O gal, kaip patyliukais kai kas šneka, ne tie žmonės juos rengė? O juk jau seniai, net ne šiemet ar pernai, o prieš gerą dešimtmetį ar dar anksčiau, būdama garbinga ir sąžininga, jei ne ta pati komisija, tai savivaldybės sudaryta grupė tuos dokumentus privalėjo parengti.
Nes nuopelnai pasauliui yra didesni ir svarbesni už nuopelnus Rokiškiui.
Tai taikytina ir olimpiečiams, ir disidentui.
Pagaliau, kodėl kandidatūrų gauti Rokiškio krašto garbės piliečio vardą klausimą svarsto Apdovanojimų komisija, o ne normaliai diskutuoja rajono taryba? Tiesa, ta taryba jau kuris laikas dėl nieko nediskutuoja – virto nykiu mygtukų spaudinėjimo organu. Ir jos posėdžių stebėjimas tapo kančia, kurią ištveria, ir tai tik iš pareigos informuoti visuomenę, gal tik vienas kitas žurnalistas. Na, dar rajono valdininkai, nes tai jų darbas. Rajono garbės piliečių klausimas yra svarbus visiems ir reikalingas išsamių viešų diskusijų. Nes visiems nuvažiavus kur į kitą rajoną ar net kitą šalį reiks aiškintis, kodėl garbingą vardą valdžia suteikė „Seneliui Kalėdai“.
O gal ir nereikės, nes niekam ta provincija neįdomi.
Tad tegyvuoja provincija. Tegyvuoja popsas ir nemokamos bandelės!
