„Gimtasis Rokiškis“ jau rašė, jog dvidešimtoji Juozo Keliuočio literatūrinė premija, vienintelė tokia mūsų krašte, šiemet paskirta teisininkei, socialinių mokslų daktarei Ievai Deviatnikovaitei už svarų indėlį plėtojant universitetinį ir regioninį kultūrinį bendradarbiavimą, akademinėje ir visuomeninėje veikloje atskleistą teisės istorijos ir kultūros sąveiką, įprasmintus vertingus istorinius liudijimus ir faktus, už puoselėjamą Mykolo Riomerio ir Juozo Keliuočio intelektualinį palikimą, aktyvų ir ilgametį bendradarbiavimą Rokiškio krašto kultūros žurnale „Prie Nemunėlio“ bei Rokiškio krašto istorinių asmenybių tyrinėjimus ir jų sklaidą literatūroje. Įteikiant premiją ne sykį kartota I. Deviatnikovaitės studijos apie Mykolą Riomerį, išleistos praėjusiais metais svarba.
Anksčiau ši premija įteikta Vandai Juknaitei, Vaidotui Dauniui, Gyčiui Padegimui, Arvydui Juozaičiui, Ferdinandui Jakšiui, Aldonai Ruseckaitei bei kitiems kūrėjams. O šiemetinės, premijos laureatė jau ne vienerius metus bendradarbiauja su Rokiškio kultūros žurnalu „Prie Nemunėlio“, Kriaunų bendruomene, kuriai talkino kuriant filmą apie garsųjį jų žemietį.
Praėjusios savaitės pabaigoje tarp gausybės Rokiškio miesto gimtadienio renginių įsiterpė ir J. Keliuočio premijos įteikimas. Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centro vadovė, žurnalo „Prie Nemunėlio“ redaktorė Alicija Matiukienė savo laudacijoje Ievai Deviatnikovaitei pabrėžė šių metų premijos laureatės sugebėjimą sieti teisės mokslą su aukštąja kultūra, o istorinį pažinimą paversti įkvepiančiu literatūriniu pasakojimu. „Ievos Deviatnikovaitės kūryboje teisė iškyla kaip minties istorija, kultūros reiškinys ir humanistinė vertybė. Jos akademinė bei literatūrinė veikla įrodo, kad teisininkas gali būti ne tik teisinių normų tyrėjas, bet ir nepaprastai jautrus teisinės kultūros metraštininkas, žodžio meistras ir istorinės atminties saugotojas“, sakė A. Matiukienė. Savo studijoje „Lietuvos teisininkas Mykolas Romeris“ autorė, pasak kalbėtojos, sugebėjo sukurti gyvą, įtraukiantį tarpukario Lietuvos teisės kultūros bei intelektualinio gyvenimo paveikslą, o knyga tapo tikru tiltu tarp praeities ir dabarties teisininkų kartų.
Laureatei įteiktas diplomas, medžio drožėjo Gintaro Varno autorinis darbas ir piniginė premija. Su gautąja premija laureatę sveikino vicemerė Audronė Kaupienė, Seimo nario Tado Barausko vardu jo patarėja Aldona Minkevičienė, Kriaunų bendruomenės atstovai. Tarsi savotiškas įpareigojimas I. Deviatnikovaitei ne iš vieno kalbėtojo lūpų skambėjo ir kitų iš Rokiškio krašto kilusių tarpukario Lietuvos teisininkų Antano Tumėno, pirmosios Lietuvos teisėjos Elenos Jackevičaitės, Liudos Vienožinskaitės-Purėnienės vardai.
Premijos laureatė, dėkodama už skirtą premiją prisiminė, jog rašydama savo knygą apie Mykolą Riomerį ne kartą susidūrė su „Naująja Romuva“ ir jos redaktoriaus drąsa. Ypač tada, kai 1940 metais gegužės mėnesį buvo paskelbtas straipsnis „Lietuvių – lenkų santykių problema“ bei įvairių socialinių bei nacionalinių grupių atstovų (tarp jų buvo ir M. Riomeris) pokalbis apie Vilniaus, tuo metu jau valdomo Lietuvos, padėtį, kuri nebuvo labai vienareikšmiška. Šiais laikais, pasak I. Deviatnikovaitės, nuomonių įvairovė irgi yra vertybė, kurią reikia puoselėti taip, kaip kadaise tai darė Juozas Keliuotis.
Laureatė iškėlė ir mokslinių tekstų lietuvių kalba problemą, nes mokslo pasaulyje, ne išimtis ir Lietuva, įsigali angliški tekstai, nors anglakalbiams Lietuvos problemos yra svetimos. Dar ir todėl Ieva Deviatnikovaitė dėkojo premijos steigėjams, kurie puoselėja savo krašto kultūrą, neleidžia jai būti pamirštai.
Teikiant premiją nepamirštas ir Juozas Keliuotis, kurio pavarde vadinama premija. Įteikus ją išklausytas menotyrininkės Eglės Aleknaitės pranešimas „Juozas Keliuotis dailėje“, kuriame nagrinėti garsiausių Lietuvos dailininkų nuo Antano Žmuidzinavičiaus iki Vaidoto Žuko tapyti Juozo Keliuočio portretai.
Vakaro pabaigoje dainas pagal lietuvių poetų Kazio Binkio, Vytauto Mačernio, Salomėjos Nėries, Vytauto P. Bložės, Justino Marcinkevičiaus, Marcelijaus Martinaičio eiles atliko solistė Dovilė Kazonaitė ir pianistė Milda Umbrusevičiūtė.
