Forumą pasveikino R. Godeliauskas
Rokiškio rajono savivaldybės meras, Panevėžio regiono plėtros tarybos kolegijos pirmininkas Ramūnas Godeliauskas oficialiai atidarė Panevėžio regiono forumą 2026: „Kuriame ateities regioną“, rugsėjo 17 d. vykusį Kučių kaimo Bistrampolio dvare. Pakvietęs prisiminti, kaip regionas – jo keliai, mokyklos, darželiai, švietimo ir sporto įstaigos, viešosios erdvės, infrastruktūra – atrodė prieš 15–20 metų, jis paragino įvertinti regiono pokyčius ir Europos Sąjungos (ES) projektų naudą. Vis dėlto, jo manymu, regiono konkurencingumas priklauso ne tik nuo investuotų lėšų, bet ir nuo gebėjimo jas paversti realiais žmonių gyvenimo pokyčiais.
Principas – iš apačios į viršų
Panevėžio regiono forume ypatingas dėmesys skirtas galimybėms spartinti ES investicijas ir pasirengti naujajam finansiniam laikotarpiui. Anot Lietuvos Respublikos vidaus reikalų viceministro Vaidoto Jakšto, šiuo metu turėtų būti dvi svarbiausios temos: įsivertinti, kur esame, ir numatyti, kur norime nueiti. Jo teigimu, regionų plėtros transformaciją gali lemti savivaldos ir regiono savarankiškumas. „Ne ministerijos turi apibrėžti, ką regionuose reikia padaryti, kokie, jų manymu, yra poreikiai, bet savivalda išsikelia uždavinius, derina prioritetus Regiono plėtros taryboje, ir tik tada tie poreikiai turėtų atsidurti strateginiuose valstybės dokumentuose“, – kalbėjo V. Jakštas. Jis apžvelgė Vyriausybės programoje numatytus regioninės politikos pokyčius, investicijų paketo formavimo „iš apačios į viršų“ principą. Tai didintų regionų plėtros tarybų vaidmenį, padėtų savivaldybėms susitarti ieškant sprendimų ir siūlant priemones, atliepiančias ir pačios Vyriausybės programą. Apžvelgtas ir svarbus etapas – asignavimų valdymas, turint vieną langelį ir atsisakant kelių asignavimų valdytojų. Taip būtų siekiama užtikrinti atsakingą visos Vidaus reikalų ministerijos programos įgyvendinimą.
Maža, bet nevienalypė
„Lietuva yra maža, bet kartu nevienalypė šalis. Tik vietos gyventojai ir savivaldybių atstovai tiksliai žino, ko jiems labiausiai reikia.
Todėl konstruodami ES investicijų naujo periodo planavimo sistemą, norime paskatinti dar didesnį regionų bei savivaldos savarankiškumą“, – teigė Finansų ministerijos viceministrė Rūta Carik, atkreipusi forumo dalyvių dėmesį ir į tai, jog būtina spręsti lėto lėšų išmokėjimo problemą regione.
Viceministrės pateiktais duomenimis, iuo metu regione iš viso įgyvendinami arba jau baigti įgyvendinti 282 projektai, jiems skirta 171,5 mln. eurų ES Investicijų programos lėšų. Didžioji dalis šių investicijų nukreipta į socialinę sritį – socialinį būstą, sveikatą ir ugdymo infrastruktūrą (82 mln. eurų), integruotą ekonominę bei aplinkosaugos plėtrą (35,6 mln. eurų) ir žalinimo projektus (29,8 mln. eurų).
Regionų plėtros programoje Panevėžio regionui pagal jo identifikuotus poreikius numatyta 179,6 mln. eurų. Esminis ateities proveržis, anot jos, privalo būti investicijų efektyvumas. „Turime galutinai įsisąmoninti, kad ES lėšos neturi būti tiesiog įsisavinamos – jos privalo būti investuojamos ir duoti apčiuopiamą grąžą regionams, nesvarbu, ar tai būtų papildomos darbo vietos, didesnis gimstamumas, ar aukštesnis išsilavinimas“, – sakė viceministrė R. Carik.
Kokie projektai pakeitė regioną
Regiono plėtros tarybos kolegijos pirmininkas R. Godeliauskas savo pranešime „Kai projektai tampa pokyčiu: ką iš tikrųjų pakeitė ES investicijos regione“ pateikė po du Panevėžio apskrities savivaldybių projektus, sėkmingiausiai pasiekusius tikslą tenkinant gyventojų poreikius.
Panevėžio miesto savivaldybės projektai – Stasio Eidrigevičiaus menų centro Panevėžyje įkūrimas bei Kultūros ir poilsio parko modernizavimas; Panevėžio rajono savivaldybės – Velžio kaimo erdvės: du paplūdimiai prie Nevėžio, erdvės prie gimnazijos, Šviesos aikštė ir dvi erdvės prie renovuotų daugiabučių namų; Kupiškio rajono savivaldybės – Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštės miesto centre rekonstrukcija bei Autobusų stoties ir jos prieigų atnaujinimas; Biržų rajono savivaldybės – atnaujintos 76 788 kv. m miesto viešosios erdvės bei sutvarkyta Juliaus Janonio aikštė su besiribojančiomis gatvėmis, prieiga prie kultūros centro, Vytauto ir Kęstučio gatvių sankryža; Pasvalio rajono savivaldybės – miesto centrinės dalies renovavimas bei Pasvalio geriamojo vandens ir nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija; Rokiškio rajono savivaldybės – Juozo Keliuočio bibliotekos ir jos kiemo reorganizavimas bei priestato statyba, taip pat Obelių miesto Jono Jablonskio gatvės Nr. 4 pastato konversija ir pritaikymas bendruomenės poreikiams. Anot pranešėjo, visi šie projektai prigijo tarp gyventojų bei papuošė vietoves.
raj. J.Keliuočio bibliotekos pastato, aplinkos ir interjero modernizavimas.
Šiandien čia vyksta meno ir verslo renginiai, kraštiečių susitikimai.
Rajonų vadovų diskusija
Pirmajai diskusijai į sceną buvo pakviesti rajonų savivaldybių merai: Rokiškio – R. Godeliauskas, Pasvalio – Gintautas Gegužinskas, Biržų – Kęstutis Knizikevičius, Panevėžio rajono – Antanas Pocius, Panevėžio miesto vicemeras Rytis Mykolas Račkauskas bei Kupiškio – administracijos direktorius Arūnas Valintėlis. Diskutuota tema „ES investicijos, kurios keičia regioną: ką jau sukūrėme ir kur tai mus veda?“
„Ar nebuvo pamesta investicijų prasmė kuriant infrastruktūrą, negalvojant apie žmogų, jo galimybes prisitaikyti darbo rinkoje, nesukuriant galimybės kurti verslą, mokyti ir mokytis, kurti aukštą pridėtinę vertę?“ – klausė renginio vedėjas, viešųjų ryšių specialistas Domantas Simėnas.
Rokiškio rajono savivaldybės mero R. Godeliausko nuomone, norint jauną žmogų išsaugoti regione reikia trijų dalykų – gero atlyginimo arba galimybės kurti verslą, paslaugų prieinamumo šeimai bei puikios gyvenamosios aplinkos. Anot mero, infrastruktūra Rokiškyje jau sukurta ir ji tarnauja. Pasvalio mero teigimu, jei nebūtų atlikta geriamojo vandens bei nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija, pasvaliečiai šiandien neturėtų nei Pasvalio sūrinės, nei bioetanolio gamybos. Biržų rajono mero K. Knizikevičiaus teigimu, sutvarkytos viešosios erdvės paskatino kurti verslą: čia atsidariusias kavines pamėgo ne tik biržiečiai, bet ir aplinkinių rajonų gyventojai. Užsiminta apie specialistų konkurenciją bei svarstyta, kaip jos išvengti. Taip pat pasidžiaugta Panevėžio miesto, Panevėžio ir Pasvalio rajonų savivaldybių bendru projektu, sprendžiančiu viešojo transporto problemą. Anot Panevėžio miesto savivaldybės vicemero R. M. Račkausko, regioninio bendradarbiavimo pagrindas Panevėžio regione jau sukurtas: 2024–2029 metų Panevėžio regiono funkcinės zonos strategijoje numatyti bendri sprendimai judumo, viešojo transporto, atliekų tvarkymo, verslui tinkamų teritorijų ir turizmo srityse. Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus A. Valintėlio teigimu, savivaldybės priedermė – gražinti parkus, remontuoti kelius, statyti baseinus, gerinti gyvenamąją aplinką. „Matydami gražėjantį savo miestą, žmonės patys apsispręs grįžti. Jau turime tokių pavyzdžių“, – sakė A. Valintėlis.
Forumo pabaigoje buvo surengtos dar dvi diskusijos. Valstybės institucijų, verslo ir infrastruktūros projektų atstovai diskutavo, kaip maksimaliai išnaudoti istorinę galimybę, kurią Panevėžio regionui suteikia tarptautinių transporto koridorių plėtra. Trečioji diskusija buvo skirta žmogiškųjų išteklių ir kompetencijų stiprinimo klausimams, ieškant atsakymų, kaip investicijas paversti ateities specialistais bei stipria švietimo ir mokymo sistema.
Užs. R1693
