Bibliotekai – 80
Praėjusį šeštadienį į 80-metį pakvietęs Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos Kamajų filialas turbūt ne vienam sužadino apmąstymus, kokią vietą žmogaus gyvenime užima biblioteka. Kaip sakė jau 14-oji šios bibliotekos darbuotoja Elinga Paunksnienė, jubiliejus – ne tik skaičius. Laikas saugo susitikimų, pokalbių, pažinimo, atradimų, perskaitytų knygų prisiminimus. Biblioteka metus skaičiuoja nuo 1946-ųjų, nors renginyje prisimintas ir tarpukaris, kai Kamajuose biblioteka veikė privačiuose namuose. Šiuo metu Kamajų biblioteka turi apie 400 skaitytojų – vaikų ir suaugusiųjų.
Renginyje dalyvavusi poetė, medikė Lina Kačkonaitė-Almonaitienė turėjo progą sugrįžti į gimtinę ir prisiminti vaikystės Kamajus. Savo kūryboje ji daug dėmesio skiria žmogaus egzistenciniFams dalykams, tačiau eilėraščių yra skyrusi ir savo gimtajam miesteliui, mokyklai, mokytojams.Knygos ji kol kas neišleido, tačiau svajonėse – kalendorius: iliustruotuose mėnesių lapuose – jos kūryba.
„Aš tave matau“ ir „Kamajiniai“
Bendruomenės namuose bibliotekos sukurtą nuotaiką keitė Rokiškio krašto kūrėjo, metraštininku vadinamo Dariaus Baltakio 50-mečio proga surengta fotodrobių paroda „Aš tave matau“. Su ja – ir filmuko „Kamajiniai“ premjera. Šventinio veiksmo jame daug – kermošius, miestelio istorinės asmenybės, šiandienos gyventojai, gimtuosius Kamajus per šventę lankę žmonės, garbūs svečiai, artistai. Viskas sudėta į nuoseklų, jautrų ir nuotaikingą pasakojimą, papildytą autoriaus pastebėjimais. Filmo premjeros bei parodos proga D. Baltakį sveikino Kamajų Respublikos Prezidentas Vytautas Vilys, artimieji, bičiuliai, jo kūrybos žinovai ir gerbėjai. Viskas susijungė į nuoširdų pokalbį, kuriame buvo ir paslaptis – kulminaciniame šventės renginyje D. Baltakiui bus įteikta „Auksinio kadro“ nominacijos statulėlė.
Galukienyje – apie radiją
O tada visi pėstute – į Galukiemio gatvę. Čia Daivos ir Henriko Mickūnų daržinėje „Galukiemis“ vyko Kamajų Respublikos radijo „Kar“ dešimtmečio paminėjimas. D. Mickūnienės parengtas pasakojimas apie Kalvių kaimo dviejų mokslo vyrų, inžinierių radiotechnikų Jono Bendoriaus ir Stasio Mickūno pasiekimus, jų dėmesį gimtajam kraštui, nuo vaikystės nenutrūkusią judviejų – bendramokslių, Kamajų mokyklos VI laidos abiturientų – draugystę vertas geros paskaitos vardo. Filmas apie technikos mokslų daktarą S. Mickūną, sukurtas jo anūko Pijaus, galėtų tapti pasakojimu ne tik apie šio žmogaus pasiekimus, bet ir apie šeimos modelį: jos narių ypatingą dvasinį artumą, tokį natūralų, tarsi pačios gamtos suformuotą. Tiesą sakė D. Mickūnienė: „Filmas kupinas gyvybės ir šviesos“.
Čia pat veikė įspūdinga iš Labiškio vs. kilusio Jono Stočkaus ir Juodupės Jono Korsako radijo aparatų kolekcijų paroda. Pirmosios transliacijos pradėjo plisti 1926 m., Lietuvoje tebuvo apie 300 radijo imtuvų. 1935 m. Kaune pradėjo veikti pirmasis ir vienintelis tarpukario Lietuvos radijo aparatų fabrikėlis „Karadi“. 1952 m. Kaune, dar nebaigtoje statyti Prisikėlimo bažnyčioje, pradėjo darbą Kauno radijo fabrikas, vėliau tapęs Kauno radijo gamykla, o nuo 1980 m. – „Banga“. Čia buvo gaminami aparatai „Majak“, „Daina“ (pirma lietuviška radiola su patefonu), magnetolos „Neringa“, „Vaiva“, radijas „Minija“. Prisimintas ir laikas, kai valdžia draudė laikyti radijo imtuvą. Abu kolekcininkai yra sukaupę po kelis šimtus radijo imtuvų. Kai kurie – ypač reti. Lietuviai, anot J. Stočkaus, unikalūs buvo tuo, kad sukūrė ir išsaugojo lietuvišką radijo skalę. Tai buvo ypatingas renginys, užtrukęs ir asmeniniais pokalbiais. Prisimintos ir Kamajų Respublikos radijo sumanytojos, laidų kūrėjos Sigita Gasiūnienė-Bracienė, D. Mickūnienė, Giedrė Dagienė, Arnas Zolubas, Vaida Mickūnaitė.
Gali didžiuotis sportininkais
Kaip visada šeštadienį – sporto varžybų apdovanojimai. Ant scenos kopė šachmatų pirmos vietos nugalėtojas Valentinas Mažeikis, antros – Jurijus Paparyha, trečios – Saulius Jasiūnas. Šventines šaškių varžybas laimėjo Margarita Uokaitė, antrą vietą užėmė Bernardas Tūnaitis, trečiąją – Živilė Uokaitė. Kylos žaidimo varžovus įveikė Kalvių komanda, antrą vietą užėmė Kamajai. Tinklinio nugalėtoju tapo Kupiškio komanda, antrą vietą iškovojo Obeliai, trečią – Kamajų gimnazijos 2-oji komanda. Krepšinyje nenugalima buvo Duokiškio komanda, antrą vietą užėmė Panemunėlio, trečią – Kamajų komanda.
Kamajų seniūnė Lina Zolubienė apdovanojo Lietuvos seniūnijų žaidynių aktyviausią seniūnijos dalyvį iš Kalvių Jokūbą Kaušakį. Jis rungėsi tinklinio, krepšinio, smiginio, virvės traukimo rungtyse. Įvertintos ir šių varžybų dalyvės Mija, Karina, Gabija, Roberta ir Šarūnė.
Pirmą vietą orientacinėse varžybose užėmė Paulinos Skardytės komanda.
Šeštadienio koncertai
Savo dainas ir kūrybą šventei dovanojo mokytojų Ramunės Glinskienės, Astos Mičelienės, Dalios Bertininkienės ir Audronės Gabienės auklėtiniai. Prieš diskoteką koncertavo „Lietuvaitės“. Jau gerokai sutemus bažnyčioje prasidėjo sakralinės muzikos koncertas: atlikėjai – solistė Raminta Vaicekauskaitė ir vargonininkas Povilas Padleckis.
Sekmadienio akcentai
Šventės tradicija – ne tik kermošius, bet ir miestelių, kaimų ir seniūnijų kiemeliai. Šiemet savo maisto gaminius, tautodailės dirbinius, košę, šiupinį, lauže keptas bulves siūlė Kamajų, Duokiškio, Kalvių, Jūžintų, Panemunėlio kiemeliai.
„Kuc kuc Kamajuos!“ akcentas ir intriga – Kamajų Respublikos Ordino teikimas. Iki paskutinės akimirkos slepiama, kam jis teks. Už iniciatyvumą, lyderystę ir nuoširdų indėlį telkiant sportininkus ir garsinant Kamajų seniūnijos vardą šių metų Ordinu apdovanota iš Kalvių kilusi kupiškietė Diana Balužytė.
Antano Strazdo gimnazijos bibliotekininkei Jolantai Lašienei teko Kamajų Respublikos „Auksinio proto“, fotografui Dariui Baltakiui – „Auksinio kadro“ statulėlės.
Pasveikinti ir geriausi seniūnijos ūkininkai.
Plojimais kamajiškiai ir jų svečiai pasitiko ir išlydėjo grupę „Aukštaitis ir Leonas“ bei visų mylimą dainininką Liudą Mikalauską.
Rita BRIEDIENĖ
GR nuotr.
