Tik galimybė
„Atminimo ženkle iškalti žmonių vardai tampa tik dar viena mūsų krašto istorijos galimybe. Juk apie šiuos žmones kur kas garsiau ir plačiau kalba jų mintys, kūryba, meilė savajam kraštui ir tai, kuo jie tikėjo. Šiandien Rokiškio „Atminimo sienoje“ įamžinsime dvi nuostabias asmenybes, kurių gyvenimo kelias, darbai ir kūryba paliko ryškų pėdsaką Rokiškio krašto kultūriniame gyvenime“, – susirinkusius pasveikino KC folkloro ansamblio „Gastauta“ narė Edita Lapienienė, pati asmeniškai pažinusi žymųjį kanklininką ir „Gastautos“ įkūrėją bei ilgametį vadovą, folkloro mokytoją, tarmių puoselėtoją, daugelio etnokultūrinių iniciatyvų sumanytoją A. Svidinską.
Kalbėdama apie iškilios asmenybės gyvenimą, „gastautietė“ pabrėžė, jog A. Svidinskas kūrė ne tik dainas, bet ir žmonių bendrystę – kvietė dainuoti, mokytis, organizavo šventes ir festivalius.“.
Ceremonijoje dalyvavo A. Svidinsko artimieji – žmona Edita Svidinskienė ir sūnus. Dėkodama už dėmesį mylimam vyrui, ji taip pat pabrėžė, jog ne iškalti vardai, o pokalbiai apie iškeliavusius žmones įprasmina jų atminimą.
Įamžino premijos teikėją
KC „Atminimo sienoje“ sekmadienį atsirado ir atminimo ženklas savo gyvenimą Jungtinėse Amerikos Valstijoje sukūrusiam garsiam fotomenininkui J. Dovydėnui. Tačiau ne tik pomėgiu žvelgti per objektyvą buvo garsus šis žmogus ir ne dėl jo aistros fotografuoti šis vardas atsidūrė ant atminimo sienos: J. Dovydėnas buvo mecenatas 2007 m. Lietuvos rašytojų sąjungos įsteigtos Liudo Dovydėno vardo premijos. Premija buvo skiriama už geriausią naują lietuvišką romaną, išleistą per praėjusius kalendorinius metus, o įteikimo iškilmės visada vykdavo Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje, nes L. Dovydėnas gimė būtent Rokiškyje. J. Dovydėnas kiekvieną rudenį stengdavosi atvykti į tėvo gimtąjį kraštą – Rokiškį – ir dalyvauti jo vardo premijos įteikimo ceremonijoje. Deja, likimas susiklostė taip, kad būtent kelionė į šį renginį praėjusį rugsėjį tapo lemtinga: skaudžioje avarijoje užgeso J. Dovydėno gyvybė.
Prisiminimais apie Rokiškio krašto garbės pilietį dalinosi J. Keliuočio viešosios bibliotekos bibliografė kraštotyrai Audronė Tupalskienė primindama, kad „Atminimo sienoje“ jau yra ženklas L. Dovydėnui, atsiradęs čia kartu su pirmaisiais atminimo ženklais 2019 m.
Užbaigė sieną
Atminimo lentelės A. Svidinskui ir J. Dovydėnui užbaigė „Atminimų sieną“. Pasak rajono savivaldybės Komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėjos Giedrės Kublickienės, projekto „Rokiškis – Lietuvos kultūros sostinė“ metais (2019 m.) startavusią iniciatyvą nutarta stabdyti. „Rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo taryboje priėmus sprendimą įamžinti šiuos du krašto atstovus, kartu buvo priimtas sprendimas tuo užbaigti ir „Atminimo sienos“ projektą. Šiandien čia yra įamžinta beveik trys dešimtys mūsų kraštui tikrai daug davusių asmenybių. Visgi puikiai suprantame, kad vertų įamžinimo dar tikrai yra ir ateityje jų bus, tad kviečiame visus kitus ieškoti kitų būdų: gal pastatyti suolelį, gal pasodinti rožyną ar ugdymo įstaigoje pavadinti kabinetą“.
Anot specialistės, „Atminimo sienos“ idėja neturėjo galutinio termino: ją vykdyti buvo ketinama tol, kol visas parengtas plotas bus pilnai užpildytas.
Pristatė kankles
Paskutiniųjų Rokiškio krašto iškilių asmenybių atminimo ženklus sukūrė Rokiškio krašto menininkai: A. Svidinskui – medžio drožėjas Vidmantas Zakarka, J. Dovydėnui – Rimvydas Pupelis ir tai yra tikrai ne vieninteliai jų darbai atminimų lentoje.
Atidengus atminimo ženklus baigėsi tik iškilminga ceremonija, bet ne renginys – susibūrę žmonės buvo pakviesti į KC II a. fojė, kur organizatoriai parengė A. Svidinsko kanklių parodą. Čia eksponuojamas pirmasis, dar 1984 m. Eugenijaus Deksnio kanklininkui pagamintas muzikos instrumentas, ir mažiausios, suvenyrinės, paties A. Svidinsko 2009 m. Dainų šventei pagamintos miniatiūrinės-suvenyrinės kanklelės, ir ypatingos, vienintelės 1989 m. Nidai Lungienei A. Svidinsko pagamintos penkiastygės kanklės.
Miglė DAMBRAUSKAITĖ
