Smalsavo net ir medikai
VšĮ Rokiškio rajono ligoninės direktorius Raimundas Martinėlis, po pranešimų pristatymo įstaigoje sakė neabejojantis, jog konferencija medikų bendruomenei buvo naudinga ir aktuali: „Kasdienėje medicinos praktikoje daug dėmesio skiriame ligų gydymui, tačiau ne mažiau svarbi yra jų prevencija, sveikos gyvensenos ugdymas ir tinkama mityba. Konferencijoje dar kartą supratome, kad žmogaus sveikata labai priklauso nuo jo kasdienių pasirinkimų, maisto kokybės ir aplinkos, kurioje gyvena. Mums buvo įdomu į šias temas pažvelgti iš ūkininkų, bitininkų bei ekologiško maisto puoselėtojų perspektyvos. Tokie renginiai, sakyčiau, praplečia akiratį ir suteikia papildomų žinių, kuriomis galime pasidalyti ir su savo pacientais“.
R. Martinėlis pritarė, kad sveikos mitybos ir maisto kokybės temos nėra naujos, bet RRŪS surengtoje konferencijoje buvo atskleista daugiau praktinių įžvalgų.
Vienas kito papildinys
Paklaustas, kuris pranešimas jam atrodė informatyviausias, R. Martinėlis šyptelėjo, jog sunku būtų išskirti kažkurį vieną, nes visi trys buvo savaip įdomūs, naudingi ir prasmingi: „Kiekvienas pranešėjas į nagrinėjamas temas pažvelgė iš skirtingos perspektyvos, pasidalijo savo žiniomis bei praktine patirtimi. Pranešimai puikiai papildė vienas kitą, atskleisdami ekologijos, maisto kokybės, gamtos ir žmogaus sveikatos tarpusavio ryšį. Manau, kad būtent temų įvairovė padarė konferenciją įdomią ir turiningą. Tikrai įdomu buvo išgirsti įvairiausių faktų apie bičių gyvenimą, jų įpročius ir svarbą gamtai bei žmogui. Duonos kelias nuo grūdo iki mūsų stalo, nors ir gerai žinomas, priminė, kiek daug kruopštaus darbo, kantrybės ir rūpesčio įdedama į šį procesą“.
Pašnekovas neslėpė, kad kai kurie pranešimų aspektai buvo labiau žinomi, kiti – mažiau girdėti, todėl kiekviename konferencijos „Eko – nuo vaikystės iki brandos“ pristatyme buvo galima išgirsti naudingos informacijos. Ypač vertingos, anot R. Martinėlio, buvo praktinės įžvalgos ir konkretūs pavyzdžiai, padėję geriau suprasti maisto kilmės, jo auginimo bei gamybos procesų svarbą, o tai naudinga ne tik profesinėje veikloje, bet ir kasdieniame gyvenime renkantis maistą. Būtent nuoširdumas, gyvi pavyzdžiai ir asmenine patirtimi paremti pasakojimai, anot medikų bendruomenės, paliko didžiausią įspūdį bei suteikė konferencijai išskirtinumo.
Mato potencialą kalbėti daugiau
Atsakydamas į klausimą, ar RRŪS turėtų ir tęsti visuomenės švietimo ekologijos ir ekologiško maisto temomis projektą, rajono ligoninės vadovas buvo kategoriškai – neabejotinai taip. Jo teigimu, tokios konferencijos būtų naudingos ne tik medikams, bet ir šeimoms, vaikams, jaunimui.
„Sveikos mitybos įpročiai formuojasi nuo vaikystės, todėl labai svarbu kuo anksčiau ugdyti supratimą apie maisto kokybę, subalansuotą mitybą ir atsakingą vartojimą. Tokias konferencijas būtų tikslinga organizuoti periodiškai, pavyzdžiui, kartą per metus, kiekvieną kartą pasirenkant vis kitą aktualią temą. Praktinės veiklos, degustacijos ir viktorinos taip pat labai tinkamos, nes padeda geriau įsiminti informaciją ir skatina aktyviau domėtis sveika gyvensena“, – teigiamais įspūdžiais dalijosi R. Martinėlis, iš karto netgi pateikdamas pasiūlymą: ateityje projektą papildyti tema „Sveika mityba skirtingais gyvenimo tarpsniais – nuo vaiko iki senjoro“, aptariant, kaip keičiasi žmogaus mitybos poreikiai priklausomai nuo amžiaus, kokios dažniausios mitybos klaidos ir kaip jų išvengti.
Taip pat aktuali tema, anot mediko, būtų apie tai, kaip teisingai skaityti etiketes, atpažinti pridėtinį cukrų, įvertinti druskos kiekį, suprasti informaciją apie maisto priedus ir sąmoningai pasirinkti palankesnius sveikatai produktus.
Grupių tikrai dar liko
Panašiomis mintimis dalijosi ir projekto koordinatorė, RRŪS pirmininko pavaduotoja Lina Meilutė-Datkūnienė, kurios teigimu, tikslinių grupių projekto tęstinumui tikrai dar yra: „Galėtume eiti į gimnazijas, nes paaugliai kol kas „liesti“ mažiausiai. Pirmuoju etapu orientavomės į darželinukus, dabar – į vyresniuosius, tačiau skaitydami pranešimus Rokiškio Jaunimo centre matėme susidomėjimą ir jaunuolių akyse. Jie – smalsūs, žingeidūs. Tikrai svarstysime dėl projekto tęstinumo kitais metams, tačiau pirmiausia reikia tartis su lektoriais, nes patys matytume poreikį atsinaujinti“.
Koordinatorė pasijuokė, kad šiemet visiems lektoriams projektas buvo lyg ir „sunkesnis“, o prieš kiekvieną susitikimą su bendruomenėmis visi trys jautė tam tikrą jaudulį. Anot L. Meilutės-Datkūnienės, dauguma šiais metais vykdyto projekto dalyvių buvo vyresnio amžiaus žmonės, turintys ir daugiau gyvenimiškos patirties, tad kildavo tam tikras nerimas, ar pateikiamos žinios jiems bus aktualios.
„Visgi visur mūsų klausėsi itin atidžiai, labai susidomėję ir smagiausia, kad daugiausiai klausimų išgirdome būtent iš tų vyresnių žmonių. Jie noriai dalijosi ir savo patirtimis, žiniomis. Mes nieko naujo, lyg ir, nepasakėme, tačiau po paskaitų vykstančios ekologiškų produktų degustacijos metu visi kalbėdavo, kad mityba turi reikšmę mūsų sveikatai, gerai mūsų jausenai“, – pasibaigusį projektą apibendrino koordinatorė.
Žinių papildinys
Į konferenciją pakviesta Trečiojo amžiaus universiteto bendruomenė buvo pati aktyviausia projekto „Eko – nuo vaikystės iki brandos“ grupė.
Su drauge paskaitas išklausiusi Audronė sakė esanti patenkinta, kad turėjo galimybę „pasitikrinti“ turimas žinias ir papildyti jų bagažą naujomis.
„Paskaitos apie medų medžiaga buvo geriausiai žinoma, nes vos prieš keletą dienų grįžau iš Palangos, kur buvo organizuota senjorų savaitė, o jos metu vyko įvairių užsiėmimų ir paskaitų. Viena jų – Algirdo Amšiejaus pristatymas apie medų ir medaus produktus. Su medumi mūsų šeimoje niekas nebuvo susiję, tad viskas, ką šiandien čia išgirdau, buvo nauja. Lygiai taip pat, kaip ir informacija apie ekologinį ūkį ir ūkininkavimą. Įdomus man buvo ir duonos kelias, nors augau kaime ir mama kepdavo duoną, tad patys procesai man buvo žinomi. Supratau, kad yra nemažai netikslios informacijos – mitų, ar kiekvieno savaip suprantamų faktų, tad kai specialistas patvirtina ar paneigia, užtvirtini savo turimas žinias“, – įspūdžiais dalijosi projekto dalyvė pabrėždama, kad tokios paskaitos yra naudingos, o svarbiausia – įdomios.
Anot moters, ekologijos tema reikia kalbėti kiek įmanoma dažniau, kad būtų išvengta faktų iškraipymo. Juk visuomenė vis aktyviau domisi šia sritimi: „Matome, kad ir jaunimas vis ekologiškiau gyvena. Mes namuose stengiamės daržoves, vaisus, uogas auginti kiek įmanoma sveikau. Jau sužinojau, kad darže auginami produktai savaime nėra ekologiški, visgi tikrai arčiau sveikesnio produkto. O šia tema mes daug kalbame su draugėmis, diskutuojame bei tariamės“.
Puikus priminimas
„Gal paskaitose išgirsta informacija niekuo nenustebino, nes, lyg ir, viskas yra žinoma, girdėta, tačiau tai buvo puikus priminimas sau ir turimos informacijos pasikartojimas. O tai – visada naudinga. Prie ekologijos einama per daug metų, visgi žmonės vis aktyviau į tai atsisuka. Manau, kad tokios paskaitos turėtų būti įdiegtos mokyklose. Nors vienas kartas neišgelbės – reikia labai dažnai kartoti, kartoti, kartoti. Mano kasdieniame maisto racione yra tikrai nemažai sveikesnių produktų. Turiu labai gerą mokytoją – dukra nuolatos primena ir ragina atidžiai skaityti produktų etiketes, rinktis atsakingai“, – po paskaitų kalbėjo jas išklausiusi Lina.
Užs. Nr. R1717
