Šventei ruošiasi iš anksto
„Lino mūkos“ sumanytojas R. Kaminskas jai pradeda ruoštis dar rudenį – arkliu įdirba dirvą, o pavasarį laukelyje pasėja linų. Jų sėkla lietuviška, atsivežta iš Upytės bandymų stoties. Šioje šventėje buvo galima susipažinti su senosiomis linininkystės tradicijomis ir patiems išbandyti darbų smagumą: nurauti ir surišti linus, sukrauti į vežimą, juos parvežti. Linų pilnas vežimas smalsuolius viliojo viso renginio metu. Turi praeiti nemažai laiko, kad linai atsiklojėtų ir juos būtų galima apdirbti mintuvais ir šukuoti, tad buvo pasirūpinta senesnių linų. Tačiau mintuvais ir šukomis mažai kas drįso pasinaudoti.
Kada matėte žydinčius linus?
Audėja iš Juodupės Genė Šimėnienė demonstravo savo audinius iš lino ir mokė austi mažytėmis rankinėmis staklėmis, kurios sumanytos ir pagamintos jos vyro. Tokios staklės ypač patogios kelionėje.
Šalia buvo įsikūrusios tautiniais drabužiais apsirengusios vilnos ir linų verpėjos – Renata Čeponienė su dukrele Rugile. Moteris dirba kultūrinių renginių organizatore Dubingiuose (Molėtų r.), yra kilusi iš Šetekšnų kaimo. „Lino mūkoje“ verpti paragino mama Danutė Mažeikienė. „Iš ryto dalyvavome derliaus šventėje Molėtuose, po pietų atvykome čia. Pati verpiu tik antrus metus, todėl dar nevedu edukacinių programų. Mane visuomet domino senieji amatai. Matant, kad jie eina užmarštin, pačiai parūpo išmokti ir perduoti patirtį vaikams“, – pasakojo molėtiškė, kartu atsivežusi ir dvi dukreles. Tiesa, mažoji dar nesiėmė darbų ir kantriai sėdėjo stebėdama, kaip verpia mama ir vyresnė sesuo. Paklausta, kada paskutinį kartą Lietuvoje matė žydinčius linus, sakė, kad šią vasarą šalia Dubingių: „ Bet jie buvo neaukšti, tad su vyru nusprendėme, jog nepluoštiniai, auginami tik dėl sėmenų.“ Ji įpratusi verpti vilną, tačiau šįkart pabando verpti šventės organizatorių parūpintus linus. Ar buvo besidominčiųjų? „Taip, domisi ir vaikai, ir suaugusieji“, – sakė moteris. Drąsiai apie tai, kaip išmoko šio amato, pasakojo dukra Rugilė: „Mačiau, kaip dirba mama, labai norėjau ir vilną verpti išmokau per tris mėnesius. Mama jau numezgė keletą porų kojinių iš tų siūlų. Esu bandžiusi ir sukti siūlus.“ D. Mažeikienė sakė verpti beveik nemokanti ir didžiuojasi dukra, kuri labai norėjo išmokti verpti, nusipirko avių, įsigijo ratelius. Tačiau D. Mažeikienė turi kitą talentą – puikiai kuria eiles. Šventėje ji skaitė savo kūrybos eilėraščius.
Gardumynai ir linksmybės
Genovaitė Kralikienė iš Kriaunų seniūnijos namuose turi septynis šimtus nuotraukų iš renginių, kuriuose buvo pakviesta vaišinti koše. Ir šį kartą ji buvo apsupta būrio valgytojų. Jaunos mamos stebėjosi, kad, pasak jų, net išlepinti vaikai veržiasi pakartoti košę. Šis patiekalas neįmantrus, išvirtas ketaus („špižiniame“) puode, ant krosnies, iš ryžių, grikių kruopų ir kepintų morkų, prieskonių. Šeimininkė jį atvežė apvyniotą pūkine antklode.
Taip pat kriauniškiai vaišino kanapių sėklomis pagardintomis virtomis bulvėmis.
Šventės organizatorius ir dalyvius sveikino Seimo narys Raimundas Martinėlis, Seimo nario Jono Jaručio padėjėja Lina Meilutė – Datkūnienė, kuri perdavė ir Žemės ūkio rūmų sveikinimus. Rokiškio vaikų lopšelio-darželio auklėtiniai ir jų mamos bei auklėtojos demonstravo drabužių iš lino kolekciją, linksmino Kriaunų kaimo kapela bei „Vengerinė“ iš Žiobiškio, muzikantas Vytautas Dagys iš Kamajų, Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos kolektyvas.
Tapo staigmena
„Lino mūka“ tapo didžiausia staigmena vienos darbovietės iš Anykščių žmonėms. „Mūsų kolektyvas važiavo į ekskursiją po Rokiškį, tad internete pasidomėjome, kas dar vyksta. Mus sudomino šios šventės pavadinimas ir panorome įsitikinti, kas čia bus. Taip užklydome į Kaminskų sodybą“, – sakė viena viešnių. Anykštėnai stebėjosi, kad maža bendruomenė sukūrė tokią jaukią šventę.
„Lino mūkoje“ buvo pageidaujamas rūbų lininis akcentas, tad „liniškiausiai“ apsirengusios moterys apdovanotos prizais.
Vakare visų laukė bendras pasibuvimas prie laužo.
Naujovės
Šventėje netrūko norų atgaivinti ne tik linininkystę, bet ir kanapių, ypač medicininių, auginimo kultūrą, mat Lietuvoje yra tyrinėtojų, akademikų, dirbančių ta kryptimi.
Jau pasibaigus renginiui, R. Kaminskas sakė kasmet prigalvojantis naujovių, kurių bus ir kitais metais. Jį neramina tai, kad Upytės bandymų stotis reorganizuojama, tad neaišku, iš kur ateityje gaus sėklos. Galbūt iš Dotnuvos bandymų stoties? Visų pirma, jis bandys išlaikyti jau nurautų linų sėklą.
