Pirmuose savo akcentuose atkreipiau dėmesį į liūdnąją skleidžiamos informacijos pusę, kada dažnas skaitytojas sako, jog atsibodo mums besidaužantys „marozai“ ir „degradai“, pliekiantys savo „mylimas“ moteris. Tačiau lyg pro rakto skylutę stebintys, kokio kaimyno ši nelaiminga moteris…
Imame piktintis nežinia kuo, dairytis aplinkui, šauktis mirties bausmės sugrąžinimo. Niekaip nenorime pripažinti, kad svarbiausia problema yra mumyse – neva mūsų sveikoje visuomenėje.
Taip, prieš keletą mėnesių šie straipsneliai būdavo tarp skaitomiausių. Tačiau pagaliau tam atėjo galas ir tai tampa atgyvena. Nesakau, kad reikia ignoruoti šiuos negatyvus. Tai mūsų tamsioji gyvenimo pusė, deja, dar skaudžiai įsišaknijusi. Tačiau ją reikia kuo greičiau ir be pasigailėjimo rauti. Daug kas tiki nuolat publikuojamais tekstais apie siaubingą gyvenimą Lietuvoje. Tačiau tikėjimas ir faktai ne visada sutampa. Laimė – svarbiausias daugelio žmonių gyvenimo tikslas. Tik tą įvardinę, galėsime žengti toliau, suvokdami, kad moteriai niekada negalima „duoti į kailį“…
Džiaugiuosi, kad žmonės vis dažniau skaito pozityvo persmelktus straipsnius. Tačiau įtikti skaitytojui tikrai nelengva. Ir kuo gi tą negatyvą pakeisti?! Sėdi ir galvoji… Prieš publikuodamas straipsnį internete, kolegoms pasakau, jog šis tuoj pateks į skaitomiausiųjų skiltį. Ir „akurat“ – keli tūkstančiai atsivertimų… Tokie skaičiai tikrai pamalonina mus, rašančiuosius. Jūs, mieli skaitytojai, suteikiate mums didesnės motyvacijos domėtis ir matyti tai, kas gera. Tie pikti verkšlenimai „užkniso“ juodai.
Dažnai gaunu užduotį – parašyti aktualiją. Ilgai galvoti nereikia. Pavyzdžiui, pastaruoju metu man puikiai „pasitarnauja“ mieste remontuojamos gatvės. Neseniai parašiau apie atnaujintą Perkūno gatvę. Atrodo, paprastas dalykas, ką čia berašyti, ir taip visi mato. Bet… bum… internete – daugiau nei vienas tūkstantis atsivertimų, o feisbuke prie straipsnio nuorodos – šimtai „patinka“. Dar, va, ir širdelių pridėjo… Geri dalykai užkrečia, ar ne? Nežinau, ar man vienam taip atrodo, bet žmonės geresni vieni kitiems pasidarė, labiau rūpinasi, ranka pamoja, šypsenomis apdalina. Jeigu taip nėra, vadinasi, mano akinių stiklas dar rožinis…
Šiuo metu bene lengviausia būtų gvildenti politikos temą. Tiek šalyje, tiek mūsų rajone – politinė krizė. Žinoma, ne visiems politika prie širdies, tačiau ji „Gimtojo…“ svetainėje „ant bangos“. Žodžiais pliekiasi, mušasi, nepasidalina, tik neaišku, ko. Iš tikrųjų aišku, bet ką jau čia bepasakysi… Pikta darosi… Belieka tik „patrolinti“ straipsnio nuotrauka ir štai dar vienas skaitalas keliauja į skaitomiausiųjų „Top“. O tas „trololo“ – tai pamoka: elkitės, kaip pridera…
Tik ar susimąstome, kad populistiniai pažadai dalijami lengva ranka ir tik dėl reitingų. Naikiname suvokimą, kad žmogus, kryptingai ir sąžiningai dirbdamas, gali pats susikurti laimę ir gerovę. Dažnai girdžiu – kalta valdžia! Kruopelytė tiesos, tačiau valdžia savo sprendimais neturi trukdyti sveikti žmonių santykiams ir jų vidinei būsenai.
Tad, mieli skaitytojai, pasiraitokime rankoves ir tas negandas išmeskime į istorijos šiukšlyną. Mokykimės sveikų ir pagarbių tarpusavio santykių. Pradėję gerbti kitus, geriau pasijusime patys. Juk sveika dvasia taip „veža“!
Jei tik tiek gebama parašyti, tai geriau – nieko nerašyti. Palikti laikraštyje tuščią vietą su užrašu “Akcentai” – geresnė išeitis. Pabandykit, pamatysit, kiek patrolins…