Arūnas Augutis
Besiveržiančius per Europos Sąjungos sieną migrantus mes laikome į Baltarusiją atvykusiais turistais.
Lenkijos Respublikos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis
Gudija visame pasaulyje ima garsėti kaip labiausiai pažengusi turizmo šalis, o Batka, paskutinis Europos diktatorius, veda šalies turizmo industriją nepajudinamai inovatyviu keliu. Kaip žinote, turizmas jau seniai tapo viena svarbiausių pasaulio ekonomikos sričių, todėl niekaip negalima atsilikti nuo Europos. Pavyzdžiu Gudijai, matyt, buvo Ispanija, kur turizmas atneša apie 11 proc. šalies metinio BVP. Gudija, atmetusi kultūrinį ir kulinarinį turizmą (bulvėmis pasaulio nenustebinsi), pasuko kita kryptimi ir vysto ekstremalų arba, kitaip pasakius, „adrenalino fanatikų“ turizmą. Šioje šalyje nėra sraunių, kupinų aštrių uolų upių, tinkamų ekstremaliam raftingui, nėra aukštų kalnų su snieguotomis viršūnėmis, tinkamų pavojingam alpinizmui, nėra gilių urvų, tinkamų speleologams ir sausringų, bekraščių dykumų, kuriose turistai galėtų patirti gyvybei pavojingų nuotykių. Atskridę į Gudiją, turistai iš tolimų Azijos ir Afrikos šalių (laikas jau būtų prisijungti prie turistinių maršrutų europiečiams ir amerikiečiams) gali rinktis iš plataus ekstremalaus turizmo agentūrų pasiūlyto sąrašo. Pradžioje patartina pasirinkti šeimyninius žygius pėsčiomis Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos sienų link. Ypač daug adrenalino žmogaus organizmas išskiria keliaujant su mažais vaikais, nėščiomis moterimis ir neįgaliaisiais. Bet tai tik kukli ir nekalta pradžia, pakeliui susipažįstant su visomis socialistinės santvarkos grožybėmis. Toliau turistiniai maršrutai kviečia blaškytis po nepažįstamas vietoves, brūzgynus, nendrynus, pelkes ir klajoti laukinių žvėrių ir kontrabandininkų pramintais takais. Po tokių klajonių turistų laukia malonus stovyklavimas po atviru dangumi arba palapinėse, šildantis prie laužų, kuriems malkų reikia prisirinkti patiems. Ypatingo žavesio ir nepakartojamų įspūdžių ekstremalams suteikia žemiau nulio nukritusi temperatūra, rudeniniai lietūs ir darganos, o kartais, jei pasiseka, ir sniegas – reiškiniai, kurių pietinėse šalyse, iš kurių kilę turistai, patirti neįmanoma. Pastovyklavus puikiuose Gudijos miškuose, galima pasirinkti dar didesnę ekstremalaus turizmo renginių įvairovę, nes visos paslaugos įskaičiuotos – tik spėk viską išbandyti. Galima per pelkingas vietoves veržtis pro Latvijos, Lietuvos ar Lenkijos sienas ir netgi išbandyti jas visas, forsuoti nuo lietaus patvinusias upes, su galimybe paskęsti, karpyti ir griauti pasienio užtvaras, grumtis su pasieniečiais, mėtyti į juos akmenis, pagalius ir kitus pasitaikiusius po ranka daiktus. Išskirtinė, tik stipriems jauniems vyrams prieinama pramoga yra rąstų vertimas ant pasienio užtvarų. Ypatingai aktyviems turistams įmanoma susilaukti net ašarinių dujų arba šaltų srovių iš vandens patrankų, bet norint patirti šias ekstremalias procedūras būtina padėti daug moralinių ir fizinių jėgų. Reikia pasakyti, kad visos Gudijos valstybinės tarnybos prisideda prie ekstremalaus turizmo vystymo. Štai šalies saugumo tarnybos, ginkluotųjų pajėgų specialieji padaliniai ir pasieniečiai, ginkluoti automatais ir kulkosvaidžiais, užtikrindami visišką turistų saugumą, palydi juos iki miško stovyklaviečių, retkarčiais paragindami kokiu spyriu į galvą ar smūgiu gumine lazda. Na, sulūžo nosis ar patyrė smegenų sutrenkimą… O ko jūs norit? Adrenalinas yra adrenalinas. Viskas įskaičiuota. Prie turizmo vystymo prisideda gamtos apsaugos tarnybos, suteikdamos teisę nemokamai ruošti sau malkas, kirsti medžius, ręsti užuovėjas, kurti laužus miškingose vietovėse ir šiukšlinti. Sanitarinės priežiūros tarnybos leidžia nemokamai dergti miškus didžiuliais kiekiais fekalijų, nes to dar betrūko, kad „adrenalino fanatikams“ būtų rengiami šilti ir patogūs tualetai su nuleidžiamu vandeniu ir prausyklomis rankoms nusiplauti. O kaipgi galima apsieiti be maisto, geriamojo vandens ir vaistų trūkumo? Juk tai ekstremalaus turizmo pagrindas. Tikras „adrenalino fanatikas“ turi būti kelias savaites nesiprausęs, dvokiantis, perkaręs, alkanas ir ištroškęs. Kai stovyklavietėje nukertamas paskutinis medis ir pasibaigia kuro atsargos, turistams suteikiama nemokama teisė nusiaubti kitą miško plotą. Tuo be paliovos rūpinasi Baltarusijos miškų apsaugos darbuotojai ir girininkijos. Svetingai priimti turistai-ekstremalai nenoriai palieka šalį ir veržiasi stovyklauti kuo ilgesnį laiką. Ateityje tai gali būti šiokia tokia problema.
Ir visa tai pavyko įgyvendinti didžiojo, genealiojo, visos baltarusių tautos numylėto Tėvo (Batkos) dėka, bet juk ne be Putino Raudonojo pagalbos. Putinas (ne veltui ši pavardė galėtų būti verčiama į žodį „kelinis“) parodė tikrą kelią.
