Emocinis tango: meilė ir nerimas

Šiame emocinio intelekto amžiuje, kai mūsų nervų sistema dažnai pajungta emociniam darbui, svarbu suvokti savo emocijas ir teisingai pasirinkti elgsenos modelius. Kiekvienas iš mūsų gyvenime yra patyręs tuos du jausmus, jie vienas kitą persekioja. Pats gyvenime tai patyriau ir noriu pasidalinti. Tad šįkart apie meilę ir nerimą.

Meilės jausmas jau antikos laikais buvo išskirstytas ir filosofiškai ištyrinėtas. Buvo išskirtos įvairios meilės rūšys, nuo platoniškos iki Eroso. Šiuolaikiniai meilės jausmo tyrinėjimai lenda į smegenis ir neurotransmiterių veiklą meilės emociniame darbe. Kaip teigia neuromokslininkai ir neuropsichologai – meilė yra teigiamas jausmas, kai jis pilnai suvokiamas; meilė mus veikia kaip narkotikai, tampame nuo šio jausmo priklausomi, nes emocinio darbo metu išsiskiria įvairūs neurotransmiteriai, kurie taip pat išsiskiria pavartojus psichotropinių medžiagų. Tačiau viskas turi savo neigiamybę, meilės jausmas, jei jis nėra suvokiamas – slepiasi arba persidengia su kitomis emocijomis – gali daryti emocinę žalą. Meilės emocijos neverta tvardyti, nebent ji persimaišiusi su neapykanta arba iškreiptais, perversiškais, sadomazochistiniais norais.

Austrų psichoanalitikas Zigmundas Froidas rašė apie emocinės perdangos, arba ambivalencijos, ištiktą žmogų. Toks žmogus nesąmoningai nori sunaikinti savo meilės objektą, nors tuo pačiu jį ir myli. Taip atsitinka, nes mes nesveikai mylime kitą. Mes bandome nuvyti visus dalykus, kurie nepatinka kitame žmoguje, matome tik tobulai iškreiptą vaizdą, be normalios emocinės išraiškos ir savo nepasitenkinimo išreiškimo. Sveika nepasitenkinimo išraiška reikalinga, jei su partneriu norima puoselėti saugius ir sveikus santykius. To jokiu būdu nereikėtų daryti naudojant fizinę jėgą, pakanka ramaus pokalbio. Žinoma, santykyje abu partneriai turi būti atviri vienas kito nepasitenkinimo priėmimui, iš to yra augama, kuriamas brandus santykis. Tik konstruktyvi, nežeminanti kritika padeda įveikti grėsmingas negatyvių emocijų sankaupas. Sveiki santykiai vienas kitą turėtų padaryti geresniais žmonėmis.

Nerimo emocija mums daugiausiai siejasi su negatyvumu, nemalonia būsena. Nerimo emocinis darbas labai skirtingas ir subjektyvus. Vieni asmenys išmoksta su tuo dorotis, nes į šią emocinę būseną atkreipia daugiau savo dėmesio, kol kiti vargsta ir nesuvokia, kas su jais darosi. Šiais laikais vis dažniau diagnozuojamas nerimo sutrikimas, vis daugiau jaunų žmonių su tuo susiduria. Tai labiausiai siejasi su iškreiptais lūkesčiais, kuriuos mums sukelia dabartinės visuomenės informacinis laukas. Mes norime būti turtingi, turėti vieną ar kitą daiktą, labiausiai norime būti reikšmingi visiems, nepakanka būti reikšmingam vienai ar dviem mylimoms sieloms. Mums gali nesisekti, o kitiems labai pasisekti – iš to lyginimo ir kyla didelis nerimas. Nors egzistuoja visokių rūšių nerimas ir jis nebūtinai nesveikas. Štai nerimas dėl kito žmogaus veda į rūpestį, tai mes turėtume vertinti teigiamai.

Santykiuose iškyla įvairių situacijų. Kaip vyras galiu pasidalinti savo baime, kylančia dėl kitų vyrų. Ta baimė kartais dar laikoma pavydu, tačiau tai daugiau susiję su grėsme santykiams. Aš kartais matau, kaip kiti vyrai žiūri į mano mylimą žmogų, tai mane jaudina, kartais kelia nerimo bangas dėl grėsmės. Ar nebus paminti meilės emociniu darbu pastatyti: pagarba, pasitikėjimas, atvirumas, emociniai ir fiziniai ryšiai. Su tuo turiu dorotis, kartais galiu reikšti savo nepasitenkinimą ir išsakyti savo nerimą. Tai jokiu būdu nėra silpnybė nei prieš savo moterį, nei prieš save. Jei negali būti silpnas prieš savo moterį, tai nėra tavo moteris, nes jei turi vaidinti ir slėptis, po kurio laiko vis tiek viskas sprogs ir nemokėsi su tuo dorotis.

Meilėje nerimas dėl kito svarbus. Jei nerimo dėl kito nėra, vadinasi, nėra ir emocinio ryšio, o be to santykiai ilgesnėje perspektyvoje neturi prasmės. Turime išmokti priimti kito artimojo nerimą dėl mūsų veiksmų ar elgsenos. Galų gale geruose santykiuose išsivysto abipusė empatija. Tam reikia laiko ir trinties, tam reikia nesaugumo ir sveikai išreikšto nepasitenkinimo. Turime suprasti, kaip kitas žmogus jaučia emocijas vienoje ar kitoje situacijoje, kad gebėtume vienas kitam padėti tas emocijas išgyventi.

Toks emocinis nerimo ir meilės šokis, kurio kartais nesuvokiame. Suvokti savo emocijas, išmokti jas išgyventi itin svarbu, jei norima siekti geresnių santykių. O pats aukščiausias laipsnis, tai tomis suvoktomis emocijomis dalintis. Myliu, vadinasi, nerimauju dėl tavęs ir vice versa – nerimauju dėl tavęs, vadinasi, myliu.

Benas Baranovskis