Kas dedasi?

Lietuvą drebina neregėto masto aukščiausio rango teisėjų, advokatų skandalas. Pagal tai, kas šiomis dienomis skelbiama, Temidė Lietuvoje išniekinta. Liko be akių raiščio… Su antrankiais vedami, už grotų tupdomi teisėjai, advokatai, korupcijos schemose galimai dalyvavę verslininkai, įtariamaisiais  tapo politikai. Kryžiaus žygis prieš užčiuoptą korumpuotą teisėsaugos tinklą. Prieš jį nublanksta net banko indėlininkus gąsdinantys pranešimai apie milijardus, išplautus per švedų „Swedbanką“ Baltijos šalyse (galimai).

Kas dedasi? Prieš rinkimus (ne savivaldos, o šalies prezidento ar Seimo) panašių, tik žemesnio pavojaus, „ žemės drebėjimų“, galinčių išjudinti valstybės pamatus, pasitaikydavo ir anksčiau. Gal todėl politologai kol kas atsargūs? Nes sparčiai kylant temperatūrai, kas gegužę ateis į Daukanto aikštę, iš po skverno gali būti traukiama ir kitų valstybės pamatus judinančių skandalų. Norinčiųjų (nebūtinai tinkančių) matuotis prezidento regalijas – penkiolika. Rinkėjas negalės sakyti, nėra iš ko rinktis. Pasiūla – pagal įvairų skonį: nuo protingo, talentingo, emocingo, arogantiško, žinomo ir negirdėto, daug dirbusio iki prisidirbusio, nuo atgrasaus iki „mačo“.

Prezidentinių rinkimų ir teisėjų skandalų fone savivaldos rinkimai, vyksiantys kitą savaitę, –  informacinėje uodegoje. Visuomenės dėmesio prasme. Esame palikti „virti savose sultyse“. Stipriai kunkuliuoja septynių kandidatų į rajono mero sostą puodai. Kai kurių garas net „dangčius“ nukelia.

Likus kelioms savaitėms iki Velykų, „ant mūsų galvų“ prisiperės naujų (senų) politikų. 25. Tiek ant „išprocytų“ kostiumų balandyje bus paženklinti  valdžios (svarbaus asmens) liudijimais. Vienam jų  – gulbės giesmė. Ir „lizdas“ ketveriems metams. Ir pagrindinis prizas – ant krūtinės garbingos mero regalijas. Naujoji taryba ir vėl bus marga kaip genys. Jau dabar  kambarėliuose kurpiamos koalicijos, dalijami postai ir sostai. Kad, neduok Dieve, kuris rinkimų naktį nenutrūktų nuo grandinės…

Politika protus kaitina… Bet nebūtinai visiems. Į redakciją iš Kauno autobusu atvykęs žinomas mokslo vyras Pranas Žagarys traukia iš lagaminėlio ką tik išleistą antrąją knygą. Apie Rokiškio kaimus. Prisiminimai paprastų žmonių. Susijaudina, negražiai užrašė. Ieškom markerio. Sako, tiek to, ir traukia iš portfelio kitą. Daugiau gal neberašys, tokios niekam neįdomios, reikia apie meilę… Bet jam dėl amžiaus nebepavyktų… Gal rašys apie politiką, kad anūkai, proanūkiai žinotų, kas ir kaip buvo…

Skambina gražaus amžiaus rokiškėnas Napalys. Piktinasi, kad politikai viešai meluoja. Sako, dėl „kėdžių“ dabar vyksta arši politinė „ruja“. Panašiai kaip kare, kada pateisinamos visos priemonės.  Net mero regalijos Vasario 16-ąją po kapines tąsomos. (Kas žino, gal regalijų metalas turi stebuklinį ryšį ir žinių iš kosmoso, dvasių, kapinėse prieš daugybę metų atgulusiųjų vėlių?)

Po kaimus pasklido pustrečio šimto siekiančiųjų mandato. Skrajoja po pievas, sodybas. Kaip iš šiltųjų kraštų čia perėti grįžtantys vieversiai, pempės, gulbės giesmininkės ir kiti… (Sako, į pamarį jau grįžo 300 sparnuočių rūšių).

Į duris beldžiasi, „išfotošopinti“ veidai „kalba“ lankstinukuose, kabo ant sienų, langų, priekabose. Net ant lauko „tupyklų“. O jau čiulba ulba! Galima pamanyt, kad gamta paankstino kovo 10-ąją, 40-ies sugrįžtančių paukščių dieną.

Kokią valdžią išsirinksime – laukti nebeilgai. Visi, jei nedaug, tai bent šiek tiek nuodėmingi.  Žmogus kaip Mėnulis, abu turi neapšviestą pusę. Tik protingo žmogaus nepašviestosios pusės gali nepastebėt. Jis net iš bedugnės mato daugiau nei kvailys, užsikabarojęs ant kalno viršūnės.

Ypatingas ir stebuklingas šis pavasaris. (Ne paukščiais, jie sugrįš įprastu ritmu). Po kovo 3 d.  Rokiškio gyvenimas virs rojumi. Arba labai arti to… Nes išrinktieji visą širdį atiduos. Dirbs ir  elgsis švenčiau, nei prisakyta Dešimtyje Dievo įsakymų… Pagal Evangeliją.

Evangelija kadenciją baigiančios tarybos posėdyje šią savaitę „mosavo“ esamas ir vėl būti siekiantis politikas. Surengė benefisą. JIS šiame „gyvulių ūkyje“ – gėrio Rokiškiui nešėjas. Prieš Velykas iš „Velykalnio“ žemėn nužengiantis  mesijas! Ir spjaut ant etikos sargų, nustačiusių, kad kurdamas gėrį jo pakrovė į savo šeimos piniginę!

Prieš kelerius metus JIS skambino į „Gimtąjį…“ Dėl šventų medžių. Bet gėrio kūrėją šis ignoravo… Gėda, gėda, gėda…

Pasitaiko, kad iki šiol „tebepūliuoja“ kolūkinio vado genas. Jis daug aršesnis už veidą bjaurojančią pūslelinę. (Spuogą ant lūpos galima tepaliuku prigesint).